Planuojant būsto remontą ar statant naują namą, šildymo sistemos pasirinkimas tampa vienu iš kritinių etapų, lemiančių ne tik būsimą šiluminį komfortą, bet ir interjero estetiką. Nors grindinis šildymas sparčiai populiarėja, radiatoriai vis dar išlieka dažniausiu pasirinkimu renovuojamuose objektuose bei miegamuosiuose kambariuose dėl savo mažos inercijos ir gebėjimo greitai sušildyti patalpą. Vis dažniau pirkėjų žvilgsniai krypsta į apatinio pajungimo radiatorius. Tai modernus standartas, kuris pamažu išstumia senuosius šoninio pajungimo modelius, tačiau norint teisingai pasirinkti ir sumontuoti šiuos prietaisus, būtina suprasti tam tikrus techninius niuansus, kurie padės išvengti brangių klaidų ir užtikrins sistemos efektyvumą.
Kuo skiriasi apatinio ir šoninio pajungimo radiatoriai?
Iš pirmo žvilgsnio visi plieniniai skydiniai radiatoriai atrodo panašiai, tačiau jų konstrukcija slepia esminius skirtumus. Pagrindinis apatinio pajungimo radiatorių (dažnai techninėje dokumentacijoje žymimų kaip VK arba „Ventil Kompakt”) išskirtinumas yra vamzdžių įvadų vieta. Jie yra sumontuoti prietaiso apačioje, dažniausiai dešinėje pusėje (nors egzistuoja ir kairinio arba centrinio pajungimo modeliai).
Tai reiškia, kad šildymo vamzdžiai gali būti atvesti tiesiai iš grindų arba iš sienos žemame aukštyje, todėl jie tampa beveik nematomi. Tuo tarpu klasikiniai šoninio pajungimo radiatoriai reikalauja vamzdžių, kurie eina lygiagrečiai sienai arba kyla vertikaliai per visą kambario aukštį, kas dažnai gadina bendrą estetinį vaizdą. Be to, apatinio pajungimo radiatoriai gamykliškai dažniausiai jau turi įmontuotą termostatinį ventilį (įdėklą), todėl jums papildomai tereikia įsigyti termostatinę galvutę ir pajungimo mazgą.
Esminiai konstrukcijos tipai: ką reiškia skaičiai 11, 22, 33?
Renkantis radiatorių, vienas svarbiausių parametrų yra jo tipas, žymimas dviem skaitmenimis. Pirmasis skaičius nurodo plokščių (skydų), kuriomis teka vanduo, skaičių, o antrasis – konvektorių (banguotų skardos lakštų, privirintų prie plokščių) eilių skaičių. Apatinio pajungimo radiatoriams galioja tie patys principai:
- Tipas 11: Viena plokštė ir viena konvektoriaus eilė. Tai patys ploniausi radiatoriai, tinkami ten, kur mažai vietos, pavyzdžiui, siauruose koridoriuose. Jų šiluminė galia yra mažiausia.
- Tipas 22: Dvi plokštės ir dvi konvektorių eilės. Tai yra pats populiariausias pasirinkimas gyvenamuosiuose namuose. Šis tipas pasižymi optimaliu kainos, gylio (apie 10 cm) ir šilumos atidavimo santykiu.
- Tipas 33: Trys plokštės ir trys konvektorių eilės. Šie radiatoriai yra labai galingi, tačiau ir gerokai storesni (apie 15–16 cm). Jie dažniausiai naudojami didelio ploto patalpose arba ten, kur langai yra labai dideli, o sienos plotis po jais – ribotas.
Svarbu žinoti, kad apatinio pajungimo atveju radiatoriaus storis gali turėti įtakos vamzdžių išvedimo atstumui nuo sienos. Jei keičiate 11 tipo radiatorių į 33 tipo, vamzdžių ašys gali nesutapti, todėl gali prireikti ekscentrikų arba vamzdyno korekcijos.
Pajungimo mazgai ir „H” formos blokas
Viena didžiausių apatinio pajungimo radiatorių ypatybių yra specialus pajungimo mazgas, dar vadinamas „H-bloku” arba „žiūronais”. Tai detalė, jungianti radiatorių su vamzdynu. Renkantis šį mazgą, būtina atkreipti dėmesį į kelis aspektus:
- Forma: Mazgai būna tiesūs arba kampiniai. Tiesūs mazgai naudojami, kai vamzdžiai ateina iš grindų. Kampiniai mazgai reikalingi, kai vamzdžiai išeina iš sienos. Tai dažna klaida pradedančiųjų tarpe – nusiperkamas netinkamos formos mazgas, dėl ko vamzdžiai styro neestetiškai arba jų neįmanoma prijungti.
- Uždarymo funkcija: Kokybiški pajungimo mazgai turi integruotus rutulinius ventilius (užsukamus atsuktuvu). Tai leidžia bet kada nuimti radiatorių (pvz., sienų dažymui ar tapetavimui) neišleidžiant vandens iš visos šildymo sistemos.
- Standartas: Dauguma apatinio pajungimo radiatorių turi standartinį 50 mm atstumą tarp pajungimo centrų. Visgi, visada rekomenduojama tai patikrinti techniniame pase.
Paduodamas ir grįžtamas srautas: klaidų kaina
Tai yra pati svarbiausia techninė detalė montuojant apatinio pajungimo radiatorius. Skirtingai nei šoninio pajungimo atveju, čia negalima sukeisti vamzdžių vietomis be pasekmių.
Standartiniuose plieniniuose radiatoriuose vidinis atvamzdis (esančio arčiau radiatoriaus centro) dažniausiai yra skirtas paduodamam srautui (karštam vandeniui), o išorinis atvamzdis (esančio arčiau radiatoriaus krašto) – grįžtamam srautui. Tačiau tai nėra universali taisyklė visiems gamintojams. Pavyzdžiui, kai kurių gamintojų dizaino radiatoriuose ar specifiniuose modeliuose ši tvarka gali būti atvirkštinė.
Jei sumaišysite paduodamą ir grįžtamą srautus:
- Radiatorius šils netolygiai (tik apačia arba tik viena pusė).
- Girdėsis stiprus kalimas arba ūžesys, kai termostatinė galvutė bandys uždaryti srautą. Taip yra todėl, kad vandens srautas spaudžia vožtuvą priešinga kryptimi nei numatyta.
- Sumažės šildymo efektyvumas iki 30-50%.
Jei vamzdynas jau išvedžiotas ir paaiškėja, kad srautai sumaišyti (pvz., renovuojant seną sistemą), galima įsigyti specialius „kryžminius” pajungimo mazgus, kurie mazgo viduje sukeičia srautus vietomis, nereikalaujant grindų ardymo.
Termostatinės galvutės parinkimas
Kaip minėta anksčiau, apatinio pajungimo radiatoriai dažniausiai parduodami su jau įsuktu termostatiniu vožtuvu. Tačiau pačios valdymo galvutės komplekte nebūna – ją reikia pasirinkti pagal interjerą ir techninius parametrus. Čia svarbu žinoti, koks yra vožtuvo jungties tipas.
Populiariausi yra du standartai:
1. Srieginis jungimas (M30x1.5): Tai labiausiai paplitęs standartas. Galvutė tiesiog užsukama ant sriegio.
2. Click sistema (pvz., Danfoss RA-N): Galvutė užfiksuojama specialiu užspaudimu be sukimo.
Prieš pirkdami galvutę, pažiūrėkite į radiatoriaus instrukciją arba vizualiai įvertinkite vožtuvą. Netinkama galvutė tiesiog neužsidės arba negalės valdyti vožtuvo stiebo.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar galima apatinio pajungimo radiatorių prijungti iš šono?
Dauguma universalių plieninių radiatorių turi ir šonines skyles (uždengtas aklėmis), ir apatines. Tačiau specializuoti VK modeliai yra optimizuoti apatiniam pajungimui. Jei norite jungti iš šono, geriau pirkti pigesnį, standartinį „Compact” tipo radiatorių be integruoto vožtuvo ir apatinių atvamzdžių, kad nereikėtų jų papildomai glušinti.
Koks atstumas turi būti paliktas nuo grindų?
Rekomenduojamas atstumas nuo grindų iki radiatoriaus apačios yra 10–15 cm. Tai užtikrina teisingą oro konvekciją: šaltas oras paimamas iš apačios, sušildomas ir kyla į viršų. Jei radiatorius sumontuotas per žemai, sutrinka oro cirkuliacija ir sunkiau valyti grindis po juo.
Ar tinka tokie radiatoriai senos statybos daugiabučiuose?
Atsargiai. Senos statybos daugiabučiuose dažnai būna vienvamzdė šildymo sistema ir nešvarus termofikatas. Plieniniai skydiniai radiatoriai turi siaurus kanalus, kurie gali užsikimšti nuo rūdžių ir nešvarumų. Be to, reikia specialių pajungimo mazgų vienvamzdei sistemai (su „bypass” funkcija). Prieš keičiant būtina pasitarti su namo administratoriumi ar santechniku.
Kuo skiriasi kairinis ir dešininis apatinis pajungimas?
Standartiškai pajungimas yra dešinėje pusėje. Tačiau jei jūsų vamzdžiai išvesti kairėje pusėje, jums reikalingas specialus kairinio pajungimo radiatorius arba universalus modelis su centriniu pajungimu. Bandant apversti standartinį radiatorių „aukštyn kojomis”, laikikliai gali nebetikti, o termostatinė galvutė atsidurs apačioje, kas yra nepatogu ir techniškai neteisinga (ji matuos grindų temperatūrą).
Sistemos ilgaamžiškumas ir paruošimas eksploatacijai
Sumontavus apatinio pajungimo radiatorius, darbas nesibaigia. Norint, kad sistema veiktų tyliai ir efektyviai, būtina atlikti hidraulinį balansavimą. Kiekvienas integruotas vožtuvas turi išankstinio nustatymo (pre-setting) funkciją. Tai specialus žiedas su skaičiais ant vožtuvo korpuso, kurį pasukus galima reguliuoti maksimalų pratekantį vandens srautą.
Arčiausiai katilo esantiems radiatoriams srautą reikia riboti labiau, o tolimiausiems – atidaryti. Be šio sureguliavimo, artimiausi radiatoriai kais stipriai, o tolimiausiems gali neužtekti spaudimo. Taip pat, pildant sistemą vandeniu, nepamirškite nuorinti radiatorių. Oras kaupiasi viršutinėje dalyje, priešingoje pusėje nei termostatinė galvutė, kur dažniausiai yra įsuktas nuorintojas.
Galiausiai, atminkite, kad plieniniai radiatoriai bijo deguonies. Jei sistema dažnai išleidžiama ir vėl pildoma šviežiu vandeniu, korozijos procesai prasideda labai greitai. Apatinio pajungimo mazgai su uždarymo ventiliais yra puiki prevencija – jie leidžia atlikti remontą viename kambaryje, nepažeidžiant likusios sistemos vandens balanso.
