Artėjant šaltajam sezonui ar susidūrus su netikėtais šildymo sistemos gedimais, daugelis gyventojų skuba įsigyti elektrinius šildytuvus. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad visi jie atlieka tą pačią funkciją – paverčia elektros energiją šiluma – skirtumai tarp jų veikimo principų yra esminiai. Dažnai pirkėjai susigundo maža prietaiso kaina, neįvertindami, kad ilgalaikėje perspektyvoje pigus šildytuvas gali tapti didžiausiu elektros rijiku namuose. Energetikos ekspertai pabrėžia, kad norint ne tik sušilti, bet ir negauti šokiruojančių sąskaitų, būtina suprasti, kaip šiluma paskirstoma erdvėje ir kokio tipo prietaisas tinka konkrečiai jūsų situacijai. Šiame straipsnyje detaliai apžvelgsime technologinius niuansus, padėsiančius priimti finansiškai naudingą sprendimą.
Pagrindiniai elektrinių šildytuvų tipai: veikimo principai ir efektyvumas
Norint suprasti, kuris prietaisas padės sutaupyti, pirmiausia reikia išsiaiškinti, kaip skirtingi šildytuvai perduoda šilumą. Fizikoje egzistuoja trys pagrindiniai šilumos perdavimo būdai, ir elektriniai šildytuvai dažniausiai remiasi konvekcija arba spinduliavimu.
Tepaliniai radiatoriai
Tai vienas populiariausių pasirinkimų Lietuvos namuose. Jų viduje esantis tepalas įkaista nuo elektrinio elemento ir perduoda šilumą metaliniam korpusui, kuris vėliau šildo orą. Pagrindinis privalumas – šiluminė inercija. Išjungus prietaisą, jis dar kurį laiką skleidžia šilumą. Tačiau jie yra lėti: kol tepalas įšyla, elektros skaitiklis sukasi, o kambaryje vis dar vėsu. Jie geriausiai tinka nuolatiniam, ilgalaikiam vieno kambario šildymui, bet nėra patys efektyviausi, jei šilumos reikia „čia ir dabar”.
Konvekciniai šildytuvai (konvektoriai)
Šie prietaisai veikia oro cirkuliacijos principu: šaltas oras patenka į prietaiso apačią, praeina pro kaitinimo elementą ir, sušilęs, kyla į viršų. Tai užtikrina greitą patalpos sušildymą. Ekspertai vertina šiuolaikinius konvektorius su keraminiais kaitinimo elementais, nes jie yra saugesni ir mažiau sausina orą. Nors jie sušildo kambarį greičiau nei tepaliniai radiatoriai, išjungus prietaisą, šiluma dingsta beveik akimirksniu, nes pats korpusas šilumos nekaupia.
Termoventiliatoriai („pūstuvai”)
Tai patys pigiausi, bet eksploatacijos prasme – brangiausi prietaisai. Jie skirti tik momentiniam, lokaliam pašildymui (pavyzdžiui, nukreipiant į kojas sėdint prie stalo). Bandymas jais apšildyti visą kambarį yra viena didžiausių klaidų, lemiančių milžiniškas sąskaitas. Ventiliatorius greitai išsklaido šilumą, tačiau prietaisas turi veikti nuolatos dideliu galingumu, kad palaikytų temperatūrą, be to, kelia triukšmą ir degina dulkes, skleisdamas nemalonų kvapą.
Infraraudonųjų spindulių šildytuvai – technologinis lūžis taupyme
Jei jūsų tikslas yra maksimalus taupymas tam tikrose situacijose, ekspertai dažnai rekomenduoja atsigręžti į infraraudonųjų spindulių (IR) šildytuvus. Skirtingai nei konvekciniai prietaisai, jie šildo ne orą, o objektus ir žmones, esančius jų veikimo zonoje. Tai galima palyginti su saulės spinduliais žiemą – nors oras šaltas, saulėkaitoje jaučiate šilumą.
Kodėl tai padeda sutaupyti?
- Nereikia šildyti viso oro tūrio: Aukštose patalpose arba prastai apšiltintuose kambariuose karštas oras (nuo konvektorių) kyla į palubes, kur jis yra nenaudingas. IR šildytuvai šilumą siunčia tiesiai ten, kur reikia.
- Momentinis pojūtis: Šiluma jaučiama iškart įjungus prietaisą, nereikia laukti, kol įšils visa patalpa.
- Komfortas prie žemesnės temperatūros: Naudojant IR šildytuvus, žmogus jaučiasi komfortiškai esant 2–3 laipsniais žemesnei oro temperatūrai nei naudojant konvektorius. Kiekvienas laipsnis žemiau reiškia apie 6-7 % sutaupytą energiją.
Termostatai ir išmanusis valdymas: kur iš tikrųjų „dingsta” elektra
Ekspertai vieningai sutaria: nesvarbu, kokio tipo elektrinį šildytuvą pasirinksite, jei jis neturės kokybiško termostato, apie taupymą galite pamiršti. Pigiausi modeliai turi mechaninius termostatus, kurių paklaida gali siekti net keletą laipsnių. Tai reiškia, kad šildytuvas gali perkaitinti kambarį (eikvodamas elektrą be reikalo) arba įsijungti per vėlai.
Elektroniniai termostatai yra kur kas tikslesni (paklaida apie 0,1–0,5 °C). Tačiau didžiausią proveržį siūlo išmanieji šildytuvai su Wi-Fi valdymu. Galimybė sudaryti šildymo grafikus yra esminis taupymo veiksnys. Pavyzdžiui, sumažinus temperatūrą, kai nieko nėra namuose, ir automatiškai ją pakėlus prieš grįžtant, galima sutaupyti iki 25–30 % elektros energijos, lyginant su nuolatiniu temperatūros palaikymu.
Oras-oras šilumos siurbliai: investicija, kuri atsiperka greičiausiai
Nors kalbame apie nešiojamus šildytuvus, negalima nepaminėti efektyviausio elektrinio šildymo būdo – šilumos siurblių oras-oras (dar žinomų kaip inverteriniai kondicionieriai su šildymo funkcija). Jei įprastas elektrinis šildytuvas (tenas) iš 1 kW elektros pagamina 1 kW šilumos (efektyvumo koeficientas COP = 1), tai šilumos siurblys iš 1 kW elektros gali pagaminti 3–5 kW šilumos (COP = 3-5).
Nors pradinė investicija įrengimui yra didesnė nei perkant tepalinį radiatorių, tai yra vienintelis būdas šildytis elektra, kuris realiai gali konkuruoti su dujiniu ar centriniu šildymu kainos prasme. Jei planuojate elektra šildytis visą žiemą, o ne tik porą savaičių per metus, ekspertai primygtinai siūlo svarstyti šį variantą.
Klaidos, kurios išaugina sąskaitas
Net ir pats efektyviausias šildytuvas taps „pinigų deginimo mašina”, jei bus naudojamas netinkamai. Štai pagrindinės klaidos, kurias išskiria specialistai:
- Netinkamas galingumo parinkimas: Per silpnas šildytuvas veiks be pertraukų, niekada nepasiekdamas nustatytos temperatūros, ir greičiau suges. Standartinė taisyklė: 10 kvadratinių metrų (esant standartiniam 2,5 m lubų aukščiui ir vidutinei izoliacijai) reikia apie 1 kW galios.
- Šildymas atvirame lange: Dažna klaida – vėdinti kambarį neišjungus šildytuvo. Šiuolaikiniai išmanūs prietaisai turi „atviro lango” funkciją, kuri automatiškai sustabdo šildymą, kai fiksuoja staigų temperatūros kritimą.
- Užstatyti prietaisai: Konvekciniai šildytuvai ir radiatoriai turi turėti laisvą erdvę aplink save. Jei uždengiate juos baldais ar džiovinate skalbinius (kas ant daugelio modelių yra griežtai draudžiama), sutrikdote oro cirkuliaciją ir mažinate efektyvumą.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Koks šildytuvas geriausiai tinka vonios kambariui?
Vonios kambariui būtina rinktis šildytuvą su drėgmės apsaugos klase (bent IP24 ar aukštesne). Dažniausiai rekomenduojami infraraudonųjų spindulių šildytuvai arba specializuoti vonios konvektoriai, nes jie greitai suteikia šilumos pojūtį išlipus iš dušo, nereikalaujant nuolat šildyti patalpos.
Ar tiesa, kad keraminiai šildytuvai yra taupesni?
Keraminiai šildytuvai yra efektyvesni už paprastus termoventiliatorius su metaline spirale, nes keramika geriau akumuliuoja šilumą ir neįkaista iki tokios temperatūros, kuri degintų deguonį. Tačiau lyginant su aukštos klasės konvektoriais ar IR plokštėmis, skirtumas nėra drastiškas. Jų pagrindinis privalumas – saugumas ir kompaktiškumas.
Kiek elektros sunaudoja 2000 W šildytuvas per valandą?
Jei šildytuvas veikia pilnu pajėgumu be pertraukų, jis sunaudos lygiai 2 kWh elektros. Tačiau, jei prietaisas turi termostatą ir pasiekia nustatytą temperatūrą, jis periodiškai išsijungia. Gerai apšiltintoje patalpoje realus suvartojimas gali būti tik 30–50 % nominalios galios.
Ar tepaliniai radiatoriai yra saugūs palikti be priežiūros?
Nors šiuolaikiniai tepaliniai radiatoriai turi apsaugą nuo perkaitimo ir apvirtimo, joks elektrinis šildymo prietaisas neturėtų būti paliekamas be priežiūros ilgą laiką, ypač jei namuose yra vaikų ar augintinių. Saugiausi yra stacionariai prie sienos tvirtinami konvektoriai.
Saugumo reikalavimai ir ilgaamžiškumo užtikrinimas
Eksploatuojant bet kokį elektrinį šildymo prietaisą, svarbiausia yra ne tik ekonomija, bet ir namų saugumas. Statistika rodo, kad netvarkingi ar netinkamai naudojami šildytuvai yra dažna gaisrų priežastis šaltuoju metų laiku. Visų pirma, niekada nejunkite galingų šildytuvų (virš 2000 W) per buitinius ilgintuvus, kurie nėra pritaikyti didelei apkrovai. Tai gali sukelti laidų perkaitimą ir lydymąsi. Šildytuvas turi būti jungiamas tiesiai į sieninį lizdą.
Taip pat svarbu reguliariai valyti prietaisus. Konvektorių ir termoventiliatorių viduje kaupiasi dulkės, kurios ne tik skleidžia nemalonų kvapą kaitinamos, bet ir gali užsidegti. Prieš sezono pradžią rekomenduojama išsiurbti prietaiso groteles ir vidų (jei įmanoma pasiekti) dulkių siurbliu. Infraraudonųjų spindulių lempas reikia valyti tik joms visiškai atvėsus ir nenaudojant agresyvių cheminių valiklių. Pasirūpinę tinkama prietaiso priežiūra, užtikrinsite ne tik saugumą, bet ir tai, kad šildymo elementai veiks maksimaliu efektyvumu visą numatytą tarnavimo laiką.
