Šildymo sistemos pasirinkimas yra vienas sudėtingiausių ir atsakingiausių sprendimų, kuriuos tenka priimti būsto savininkams, statantiems naują namą ar renovuojantiems seną. Nors ilgą laiką rinkoje dominavo dujiniai katilai ir kietojo kuro krosnys, o pastarąjį dešimtmetį – šilumos siurbliai oras-vanduo, paprasti elektriniai katilai niekur nedingo. Priešingai, atsiradus galimybei patiems gamintis elektrą saulės elektrinėse, susidomėjimas šiuo šildymo būdu vėl išaugo. Tačiau interneto forumuose ir socialiniuose tinkluose verdančios diskusijos dažnai klaidina: vieni džiaugiasi pigiu įrengimu, kiti skundžiasi astronominėmis sąskaitomis žiemos metu. Norint priimti teisingą sprendimą, būtina atsiriboti nuo emocijų ir pažvelgti į realius skaičius, gyventojų patirtis bei fizikinius dėsnius, kurie lemia galutinę šilumos kainą.
Kodėl elektriniai katilai vėl tampa aktualūs?
Pagrindinė priežastis, kodėl žmonės vis dar renkasi elektrinius katilus, yra stulbinamai žema pradinė investicija. Lyginant su šilumos siurbliais, kurių įrengimas su visa katiline gali kainuoti nuo 5 000 iki 12 000 eurų ar daugiau, elektrinį katilą galima įsigyti ir sumontuoti už 500–900 eurų. Tai – didžiulis skirtumas, ypač jauniems žmonėms ar tiems, kurie statybas vykdo su ribotu biudžetu.
Be finansinio aspekto, yra ir kitų priežasčių:
- Kompaktiškumas: Elektrinis katilas užima tiek pat vietos, kiek nedidelė virtuvinė spintelė. Jam nereikia kamino, ventiliacijos angų, malkinės ar atskiros katilinės patalpos.
- Tyla: Skirtingai nei šilumos siurbliai, turintys išorinį bloką su ventiliatoriumi, elektrinis katilas dirba beveik be garso.
- Paprastumas: Jame beveik nėra judančių dalių, kurios galėtų sugesti. Nėra kompresorių, freono ar sudėtingos elektronikos, kuri jautriai reaguotų į aplinkos pokyčius.
Reali gyventojų patirtis: kas džiugina, o kas nuvilia
Analizuojant vartotojų atsiliepimus, išryškėja dvi stovyklos. Pirmoji grupė – tai gerai apšiltintų, A+ arba A++ energinės klasės namų savininkai. Jų atsiliepimai dažniausiai pozityvūs. Gyventojai teigia, kad elektrinis katilas suteikia maksimalų komfortą: sistemą galima valdyti telefonu, ji reaguoja žaibiškai, o priežiūros nereikia visiškai jokios. Nereikia rūpintis kuro pirkimu, sandėliavimu ar pelenų valymu.
Antroji grupė – senesnės statybos (B ar C klasės) arba prastai apšiltintų namų savininkai. Čia atsiliepimai dažnai būna kupini nusivylimo, susijusio su eksploatacinėmis išlaidomis. Žmonės pasakoja, kad sausio ar vasario mėnesiais sąskaitos už elektrą gali siekti 400–600 eurų ar net daugiau, priklausomai nuo namo ploto.
Vartotojai taip pat dažnai pastebi sistemos patikimumą. Elektriniai katilai retai genda, o jei sugenda kaitinimo elementas (tenas), jo keitimas yra pigus ir greitas. Tai vertina tie, kurie gyvena atokiau nuo didmiesčių, kur meistrų iškvietimas gali būti problematiškas.
Skaudi tiesa apie sąskaitas: skaičiai, kurių negalima ignoruoti
Svarbiausia taisyklė, kurią reikia suprasti kalbant apie elektrinį šildymą: elektrinis katilas negamina energijos iš niekur, jis tik verčia elektrą šiluma santykiu 1:1. Tai reiškia, kad katilo naudingumo koeficientas (COP) yra artimas 1. Palyginimui, šilumos siurbliai iš 1 kW elektros gali pagaminti 3–5 kW šilumos.
Paskaičiuokime realią situaciją. Tarkime, turime 100 kv. m namą.
- A++ klasės namas: Metinis šilumos poreikis gali būti apie 4000 kWh. Jei elektros kaina yra 0,24 Eur/kWh, metinės šildymo išlaidos sieks apie 960 Eur. Tai yra apie 80 Eur per mėnesį (išdalinus per metus) arba apie 160 Eur šalčiausiais mėnesiais. Tai – priimtina kaina už komfortą.
- B ar C klasės namas (renovuotinas): Metinis poreikis gali siekti 15 000 kWh ar daugiau. Tuomet metinė sąskaita išauga iki 3600 Eur. Tai milžiniška suma, kuri per kelerius metus viršija kainų skirtumą tarp elektrinio katilo ir šilumos siurblio.
Tiesa apie sąskaitas yra paprasta: elektrinis katilas yra prabangos prekė namams su prasta izoliacija, tačiau logiškas pasirinkimas pasyviems namams, kur šilumos poreikis yra minimalus.
Teninis ar joninis katilas: marketinginiai triukai prieš fiziką
Rinkoje dažnai galima pamatyti reklamų, siūlančių „joninius“ arba „elektrodinius“ katilus, kurie neva suvartoja 30–40 proc. mažiau elektros nei įprasti teniniai katilai. Būtina pabrėžti – tai dažniausiai yra marketinginis triukas.
Fizikos dėsniai (energijos tvermės dėsnis) sako, kad norint sušildyti tam tikrą kiekį vandens tam tikru laipsnių skaičiumi, reikia sunaudoti konkretų energijos kiekį. Nesvarbu, ar vandenį šildysite tenu, ar jonizacijos procesu – 1 kW elektros energijos visada pavirs į apytiksliai 1 kW šiluminės energijos.
Pagrindiniai skirtumai:
- Teninis katilas: Veikia kaip virdulys. Paprastas, pigus remontuoti, į sistemą galima pilti paprastą vandenį (arba specialų skystį).
- Joninis katilas: Vandenį šildo elektros srovė, tekanti tiesiogiai per skystį tarp elektrodų. Reikalauja specialaus, laidumą užtikrinančio skysčio, tikslaus sistemos subalansavimo ir dažnesnės priežiūros (elektrodai dyla). Nors jie įkaista greičiau, realaus elektros sutaupymo, lyginant su teniniais katilais, praktiškai nėra.
Saulės elektrinės ir elektrinio katilo tandemas
Situacija kardinaliai keičiasi, jei namų ūkis tampa gaminančiu vartotoju. Įsirengus saulės elektrinę (ant stogo arba nutolusiuose parkuose), elektrinis katilas gali tapti pačiu ekonomiškiausiu šildymo būdu.
Strategija paprasta: vasarą pagaminamas elektros perteklius „saugomas“ elektros tinkluose, o žiemą jis atsiimamas šildymui. Nors pasikeitus netolingam atsiskaitymo modeliui („net-metering“ keičiant į „net-billing“), finansinė nauda gali kisti, saulės elektrinė vis tiek išlieka geriausiu būdu kompensuoti dideles elektrinio katilo sąnaudas. Turint pakankamai galingą saulės elektrinę, šildymo kaštai gali tapti simboliniai, mokant tik už pasaugojimą ar tinklų mokestį. Be saulės elektrinės elektrinis šildymas didesniame nei 50 kv. m plote retai kada yra finansiškai tvarus ilgalaikėje perspektyvoje.
Kaip sumažinti elektros sąnaudas nerenovuojant namo
Jei jau turite elektrinį katilą ir sąskaitos jus gąsdina, yra keletas būdų situacijai sušvelninti be kapitalinio remonto:
1. Išmanusis valdymas (Zonavimas)
Nešildykite visų kambarių vienodai. Miegamajame užtenka 18–19 laipsnių, o svetainėje norisi 21–22. Kiekvienas laipsnis žemyn sutaupo apie 5–7 proc. energijos. Įdiegę termostatus ant kiekvieno radiatoriaus ar grindinio šildymo kontūro, galite reikšmingai sumažinti sąskaitas.
2. Naktinis tarifas ir akumuliacinė talpa
Jei turite dviejų laiko zonų elektros planą, naktį elektra yra gerokai pigesnė. Į sistemą integravus didelės talpos (pvz., 500–1000 litrų) akumuliacinę talpą, katilas gali veikti tik naktį, „užkraudamas“ talpą karštu vandeniu, o dieną siurbliukas tą vandenį varinėtų po sistemą. Tai reikalauja vietos ir investicijų, bet atsiperka.
3. Sistemos temperatūros mažinimas
Kuo žemesnė termofikato temperatūra, tuo mažesni nuostoliai vamzdynuose (nors pačiam elektriniam katilui, skirtingai nei šilumos siurbliui, tai nėra kritinis efektyvumo rodiklis, tačiau tai svarbu bendram sistemos balansui ir komfortui).
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar elektrinis katilas sausina orą namuose?
Ne, pats katilas oro nesausina, nes jis šildo vandenį uždaroje sistemoje (radiatoriuose ar grindyse). Oras sausėja dėl fizikinio proceso, kai šaltas lauko oras patenka į vidų ir sušyla, o santykinė drėgmė krenta. Tai vyksta nepriklausomai nuo šildymo šaltinio, ar tai būtų dujos, ar elektra.
Ar reikia trifazio įvado elektriniam katilui?
Daugeliu atvejų – taip. Jei katilo galingumas viršija 3–4 kW (o namui šildyti to dažniausiai neužtenka), reikalingas trifazis įvadas, kad apkrova būtų tolygiai paskirstyta ir „neišmuštų“ saugiklių įjungus virdulį ar orkaitę.
Kiek laiko tarnauja elektrinis katilas?
Elektriniai katilai yra ilgaamžiai dėl savo paprastumo. Vidutiniškai jie tarnauja 15–20 metų. Dažniausiai keičiama detalė yra kaitinimo elementas (tenas), kurį pakeisti yra nebrangu.
Ar saugu palikti elektrinį katilą be priežiūros ilgam laikui?
Taip, tai viena saugiausių šildymo sistemų. Šiuolaikiniai katilai turi apsaugas nuo perkaitimo, užšalimo ir slėgio kritimo. Jei išvykstate žiemą, tiesiog nustatykite „anti-užšalimo“ režimą (palaikyti +5–7 laipsnius).
Sprendimo priėmimo kriterijai: ar verta rizikuoti?
Galutinis sprendimas dėl elektrinio katilo įsigijimo turėtų būti grindžiamas ne emocijomis, o šalta matematika. Elektrinis katilas yra idealus pasirinkimas labai specifinėse situacijose: jei jūsų namas yra A++ klasės ir plotas neviršija 80–100 kv. m; jei tai yra vasarnamis, kuriame lankotės tik savaitgaliais; arba jei turite galingą saulės elektrinę ir gerą elektros pasaugojimo planą.
Tačiau jei renovuojate seną, kiaurą sodybą ir neturite saulės elektrinės, elektrinis katilas gali tapti finansiniais spąstais. Tokiu atveju didesnė pradinė investicija į šilumos siurblį oras-vanduo ar kieto kuro katilą atsipirks greičiau, nei manote, vien dėl kasmėnesinių sąskaitų skirtumo. Prieš pirkdami katilą, atlikite namo šilumos nuostolių auditą – tai geriausia investicija, apsauganti nuo būsimų nusivylimų.
