Gyvenant nuosavame name, ypač atokesnėse vietovėse ar priemiesčiuose, elektros energijos tiekimo sutrikimai gali tapti ne tik nemaloniu nepatogumu, bet ir rimta problema. Dingus elektrai sustoja ne tik šaldytuvas ar televizorius, bet ir gyvybiškai svarbūs namų inžineriniai mazgai: vandens siurbliai, šildymo katilai, apsaugos sistemos ir automatiniai vartai. Rinkoje esantis elektros generatorių pasirinkimas yra milžiniškas – nuo kompaktiškų „lagaminų” turistams iki stacionarių dyzelinių jėgainių. Tačiau didžiausias iššūkis pirkėjui yra ne tik rasti įrenginį, kuris veiktų, bet ir nepermokėti už funkcijas, kurių niekada nepanaudosite, arba, dar blogiau, įsigyti per silpną įrenginį, kuris nesugebės „pavežti” būtiniausios namų įrangos. Šiame gide detaliai išnagrinėsime techninius niuansus, kuriuos nutyli pardavėjai, ir padėsime priimti racionalų sprendimą.
Kaip teisingai apskaičiuoti reikiamą galią?
Pati dažniausia ir brangiausiai kainuojanti klaida perkant generatorių – neteisingas galios apskaičiavimas. Daugelis pirkėjų tiesiog sudeda visų prietaisų galingumus, nurodytus ant etikečių, ir prideda 10-20% atsargą. Deja, realybėje tai dažnai neveikia dėl vieno fizikinio reiškinio – paleidimo srovės.
Elektros prietaisai skirstomi į dvi kategorijas pagal jų energijos vartojimo pobūdį:
- Ominiai (aktyvieji) vartotojai: Tai prietaisai, kurie verčia elektrą į šilumą arba šviesą. Pavyzdžiui: kaitrinės lemputės, elektriniai šildytuvai, virduliai, lygintuvai. Jų paleidimo srovė yra tokia pati, kaip ir darbo srovė. Jei virdulys naudoja 2 kW, jam ir reikės 2 kW generatoriaus galios.
- Indukciniai (reaktyvieji) vartotojai: Tai prietaisai, turintys elektros variklius arba kompresorius. Pavyzdžiui: šaldytuvai, vandens siurbliai (hidroforai), kondicionieriai, skalbimo mašinos, elektriniai įrankiai. Starto momentu šiems prietaisams reikia nuo 3 iki 7 kartų daugiau galios nei nurodyta jų vardinėje lentelėje.
Pavyzdys: Jūsų vandens siurblys naudoja 1 kW. Tačiau paleidimo metu jam trumpam gali prireikti net 3-4 kW galios. Jei nusipirksite 2.5 kW generatorių, tikėdamiesi, kad to pakaks, siurblys tiesiog nepasileis, o generatoriaus apsauga išmuš saugiklius. Skaičiuojant galią, būtina atsižvelgti į tai, kuriuos prietaisus jungsite vienu metu. Paprastai rekomenduojama suskaičiuoti būtiniausių prietaisų startines galias ir prie gautos sumos pridėti 20% rezervą generatoriaus ilgaamžiškumui užtikrinti.
Kuro tipas: benzinas, dyzelinas ar dujos?
Generatoriaus variklio tipas nulemia ne tik kuro sąnaudas, bet ir įrenginio kainą, triukšmo lygį bei eksploatavimo ypatumus žiemą.
Benzininiai generatoriai
Tai populiariausias pasirinkimas buitiniam naudojimui. Jie yra pigesni, lengvesni ir dirba tyliau nei dyzeliniai analogai. Benzininis variklis lengviau užsiveda esant minusinei temperatūrai (iki -20°C). Pagrindinis trūkumas – mažesnis resursas (moto valandos) lyginant su dyzeliniais, ir didesnės kuro sąnaudos. Tai idealus variantas, jei elektra dingsta retai ir trumpam (kelioms valandoms).
Dyzeliniai generatoriai
Dyzeliniai generatoriai skirti sunkiam darbui. Jų varikliai yra ilgaamžiškesni, o kuro sąnaudos – mažesnės. Tačiau jie turi kelis esminius trūkumus buitiniam vartotojui: jie yra brangūs (kaina gali būti dvigubai didesnė nei benzininių), sunkūs ir triukšmingi. Be to, be specialios pašildymo sistemos dyzelinį generatorių gali būti sunku užvesti šaltą žiemą. Jie rekomenduojami, jei generatorius turi dirbti ištisas paras ar objektuose, kur elektros nėra visai.
Dujiniai ir dviejų kuro rūšių (Dual Fuel) generatoriai
Vis populiarėja modeliai, galintys veikti tiek benzinu, tiek suskystintomis dujomis (iš baliono). Dujos yra pigesnės, o degimo produktai švaresni, todėl variklio tepalas ilgiau išlieka švarus, o variklio resursas šiek tiek pailgėja. Tai puikus tarpinis variantas taupantiems.
Inverteriniai generatoriai: ar verta mokėti daugiau?
Standartiniai rėminiai generatoriai veikia pastoviu greičiu (dažniausiai 3000 aps./min.), kad išlaikytų 50 Hz dažnį. Inverteriniai generatoriai veikia visiškai kitu principu: jie generuoja kintamąją srovę, verčia ją į nuolatinę, ir tada elektronikos pagalba vėl verčia į idealios sinusinės formos kintamąją srovę.
Kodėl tai svarbu? Daugelis šiuolaikinių dujinių katilų, cirkuliacinių siurblių ir kompiuterinės technikos yra labai jautrūs elektros srovės kokybei („švariai sinusoidei”). Prijungus jautrų dujinį katilą prie pigaus statybinio generatoriaus, katilo valdymo plokštė gali tiesiog neveikti arba sudegti. Inverterinis generatorius garantuoja stabilią įtampą ir dažnį, nepriklausomai nuo apkrovos svyravimų. Be to, jie yra ekonomiški: jei apkrova maža, variklis sumažina apsukas, taip taupydamas kurą ir veikdamas tyliau. Nors jie brangesni, namų elektronikos saugumui tai yra geriausias pasirinkimas.
Vienfazis ar trifazis: dažniausiai daroma klaida
Tai yra bene kritiškiausias pasirinkimo momentas. Daugelis namų turi trifazį įvadą, todėl savininkai automatiškai galvoja, kad jiems reikia trifazio generatoriaus. Tai dažnai yra klaida.
Trifazis generatorius (tarkime, 6 kW) savo galią dalina į tris dalis – po 2 kW kiekvienai fazei. Jei namuose įjungsite virdulį (2.2 kW) į vieną rozetę, ta fazė bus perkrauta ir generatorius išsijungs, nors bendra jo galia lyg ir pakankama. Be to, trifaziai generatoriai labai nemėgsta „fazių perkosų” (kai viena fazė apkrauta daug, o kitos – ne).
Eksperto patarimas: Jei neturite trifazių vartotojų (pvz., trifazio šilumos siurblio, staklių ar galingo trifazio variklio), geriau rinktis galingą vienfazį generatorių ir perjungiklio pagalba užmaitinti visas tris namo fazes (sujungiant jas tilteliu įvade, kai dirba generatorius). Taip turėsite visą generatoriaus galią (pvz., 6 kW) prieinamą bet kuriame namų taške.
Paleidimo būdas ir automatika (ATS)
Generatoriaus paleidimas gali būti trijų tipų:
- Rankinis (virvė): Pigiausias ir patikimiausias, tačiau reikalauja fizinės jėgos. Žiemą, sustingus tepalui, užtraukti galingą generatorių gali būti sunku.
- Elektrinis (raktelis/mygtukas): Užvedamas nuo akumuliatoriaus, kaip automobilis. Patogu ir paprasta.
- Automatinis (ATS): Tai sistema, kuri pati užfiksuoja elektros dingimą tinkle, užveda generatorių ir perjungia namų maitinimą į jį. Elektrai atsiradus, sistema atlieka atvirkštinį veiksmą ir užgesina variklį.
Nors ATS skamba viliojančiai, tai brangus malonumas. Be to, pigiose kiniškose versijose automatika dažnai veikia nepatikimai (pvz., bando užvesti generatorių, kai jam baigėsi kuras, ir iškrauna akumuliatorių). Daugeliui namų ūkių optimaliausias variantas – elektrinis starteris su rankiniu perjungikliu.
Triukšmo lygis ir vieta
Niekas nenori, kad dingus elektrai kaimynai skųstųsi dėl triukšmo. Standartinis atviro rėmo benzininis generatorius skleidžia apie 70–80 dB triukšmą (panašiai kaip garsiai veikiantis dulkių siurblys ar žoliapjovė). Inverteriniai generatoriai su uždaru korpusu yra žymiai tylesni (50–60 dB). Jei planuojate generatorių laikyti arti gyvenamųjų patalpų, papildoma investicija į uždaro tipo (korpusinį) generatorių atsipirks ramybe.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar galiu generatorių laikyti uždaroje patalpoje, pavyzdžiui, garaže?
Griežtai ne, nebent yra įrengta speciali, profesionali išmetamųjų dujų nuvedimo sistema į lauką. Generatorius išskiria anglies monoksidą (smalkes), kurios yra bekvapės ir mirtinos. Net atidaryti garažo vartai ne visada apsaugo nuo dujų kaupimosi. Generatorių geriausia laikyti lauke, po stogeliu, arba gerai vėdinamoje ūkinėje patalpoje su priverstiniu išmetimu.
Kiek laiko generatorius gali veikti be pertraukos?
Dauguma oru aušinamų generatorių (tiek benzininių, tiek dyzelinių) turi daryti pertraukas. Rekomenduojama kas vieną kuro bako išdeginimą (arba kas 4-8 valandas) leisti generatoriui atvėsti bent 30–60 minučių. Taip pat būtina patikrinti tepalo lygį.
Kuo skiriasi kiniški „No-name” generatoriai nuo žinomų prekės ženklų (Honda, Yamaha, SDMO)?
Pagrindinis skirtumas – deklaruojamos galios atitikimas realybei ir variklio resursas. Pigūs kiniški generatoriai dažnai nurodo „Max” galią, kurią gali išlaikyti tik kelias sekundes, o jų apvijos dažnai būna aliumininės (dažytos vario spalva), kurios greičiau kaista ir genda. Žinomi gamintojai naudoja varines apvijas, kokybiškesnius karbiuratorius ir elektroninius įtampos reguliatorius (AVR).
Ar generatoriui tinka senas benzinas?
Šiuolaikinis benzinas su bio-priedais greitai sensta (oksiduojasi) ir praranda savo savybes per 3-6 mėnesius. Jei generatorių naudojate retai, rekomenduojama naudoti kuro stabilizatorių arba laikyti baką tuščią (išdeginus kurą iš karbiuratoriaus), kad neužsikimštų kuro sistema.
Saugus generatoriaus prijungimas prie namo tinklo
Vienas svarbiausių aspektų, kurį privalote žinoti – generatoriaus negalima jungti į namų rozetę naudojant laidą su dviem kištukais (vadinamąjį „mirtininko laidą”). Tai mirtinai pavojinga ne tik jums, bet ir elektros tinklų darbuotojams, kurie gali remontuoti liniją, manydami, kad joje nėra įtampos. Įtampa iš jūsų generatoriaus gali transformuotis į aukštą įtampą transformatorinėje ir nutrenkti elektriką.
Teisingam ir saugiam prijungimui būtina instaliuoti tinklo perjungiklį (I-0-II) elektros skydinėje. Šis jungiklis mechaniškai atjungia įvadą iš miesto tinklų („ESO”) prieš prijungdamas generatorių. Tai užtikrina, kad srovės nesusidurs ir neįvyks trumpasis jungimas, kai atsiras miesto elektra. Tokį darbą turėtų atlikti kvalifikuotas elektrikas. Taip pat nepamirškite įžeminimo – generatoriaus korpusas privalo būti įžemintas, kad apsaugotų nuo elektros smūgio įvykus gedimui. Investicija į teisingą pajungimą yra vienkartinė, tačiau ji garantuoja saugumą jūsų namams ir šeimai ilgus metus.
