Šiuolaikiniame pasaulyje, kai energetiniai ištekliai brangsta, o žmonės vis labiau ieško būdų sutaupyti neaukojant namų komforto, šildymo sistemos pasirinkimas tampa kritiškai svarbus. Internete ir socialiniuose tinkluose netyla diskusijos apie alternatyvius šildymo būdus, o vienas dažniausiai minimų variantų – infraraudonųjų (IR) spindulių šildytuvai. Reklaminiai šūkiai žada neįtikėtiną efektyvumą, sveikatai palankų mikroklimatą ir juokingai mažas elektros sąskaitas. Tačiau realybė dažnai būna kiek sudėtingesnė nei reklaminiai lankstinukai. Vartotojai dažnai pasimeta tarp techninių terminų ir prieštaringų nuomonių forumuose. Todėl šiame straipsnyje mes giliai pasinersime į realią situaciją, išanalizuosime tikrus vartotojų atsiliepimus, atskirsime rinkodaros mitus nuo fizikos dėsnių ir, svarbiausia, paskaičiuosime, kiek iš tikrųjų kainuoja toks šildymas realiomis sąlygomis.
Kaip iš tikrųjų veikia infraraudonųjų spindulių technologija?
Kad suprastumėme, kodėl atsiliepimai apie šiuos prietaisus yra tokie įvairūs, pirmiausia būtina suvokti jų veikimo principą. Tradiciniai radiatoriai ar konvektoriai veikia konvekcijos principu: jie šildo orą, kuris kyla į viršų, cirkuliuoja po kambarį ir tik tada sušildo aplinką bei žmones. Tai dažnai lemia situaciją, kai palubėje karšta, o kojoms – šalta.
Infraraudonųjų spindulių šildytuvai veikia visiškai kitaip. Jie nenaudoja oro kaip šilumos pernešėjo. Šie prietaisai skleidžia elektromagnetines bangas (visiškai saugias, panašias į tas, kurias skleidžia saulė ar laužo ugnis), kurios tiesiogiai šildo objektus – sienas, grindis, baldus ir, žinoma, žmones. Tik įšilę paviršiai vėliau atiduoda šilumą orui. Tai sukuria efektą, kai žmogus šilumą pajunta akimirksniu, vos įjungus prietaisą, net jei oras kambaryje vis dar vėsus.
Dažniausi mitai: kur reklama prasilenkia su realybe
Skaitant vartotojų atsiliepimus, dažnai galima pastebėti nusivylimą, kuris kyla ne dėl to, kad prietaisas blogas, bet dėl to, kad lūkesčiai buvo suformuoti klaidingų mitų. Aptarkime populiariausius iš jų.
Mitas Nr. 1: „Šie šildytuvai sunaudoja 50% mažiau energijos nei kiti elektriniai šildytuvai”
Tai yra dalinė tiesa, kuri dažnai iškraipoma. Fizikos dėsniai galioja visiems: 1 kW elektros energijos paverčiamas į beveik 1 kW šilumos energijos, nesvarbu, ar tai tepalinis radiatorius, ar infraraudonųjų spindulių panelė. Efektyvumas atsiranda ne iš energijos gamybos stebuklo, o iš šilumos pojūčio specifikos. Kadangi IR spinduliai šildo tiesiogiai jus, galite jaustis komfortiškai esant 18-19°C oro temperatūrai, kai tuo tarpu naudojant konvektorių jums reikėtų prišildyti orą iki 21-22°C. Kiekvienas sumažintas laipsnis sutaupo apie 6-7% energijos. Tačiau teigti, kad jie savaime suvartoja dvigubai mažiau – neteisinga.
Mitas Nr. 2: „Infraraudonieji spinduliai yra kenksminga radiacija”
Žodis „radiacija” arba „spinduliai” dažnai gąsdina žmones. Tačiau infraraudonoji šiluma yra visiškai natūrali. Tai ta pati šiluma, kurią jaučiate stovėdami saulėje žiemą. Tai nėra jonizuojanti spinduliuotė (kaip rentgeno spinduliai), todėl ji nepažeidžia ląstelių ir nesukelia pavojaus sveikatai, jei laikomasi saugaus atstumo nuo paties kaitinimo elemento, kad nenusidegintumėte.
Vartotojų atsiliepimai: privalumai ir trūkumai iš pirmų lūpų
Išanalizavus šimtus komentarų statybų forumuose ir socialinių tinklų grupėse, galima išskirti aiškias tendencijas, ką žmonės vertina teigiamai, o kas juos erzina.
Teigiami aspektai (Pro)
- Drėgmės kontrolė ir pelėsio prevencija: Vartotojai dažnai pastebi, kad šildant IR plokštėmis, sienos tampa šiltesnės už orą, todėl ant jų nesikondensuoja drėgmė. Tai vienas efektyviausių būdų kovoti su pelėsiu kampuose.
- Nėra dulkių cirkuliacijos: Alergiški žmonės pabrėžia, kad nustojus naudoti pūtikus ar konvektorius, namuose sumažėjo dulkių kiekis ore, lengviau kvėpuoti.
- Tyla: Kokybiškos infraraudonųjų spindulių panelės veikia visiškai be garso. Nėra ventiliatorių ūžesio ar termostato spragsėjimo (jei naudojami elektroniniai valdikliai).
- Estetika ir vieta: Plokštes galima kabinti ant lubų, kas sutaupo vietos ant grindų ir atrodo moderniai.
Neigiami aspektai (Contra)
- „Šešėlio” efektas: Tai dažniausias skundas. Jei sėdite po šildytuvu – šilta, malonu. Jei palendate po stalu ar už sienos – jaučiate vėsą. Skirtingai nei radiatoriai, kurie prišildo visą kambario orą tolygiai, IR šildytuvai veikia kryptingai.
- Lėtas oro įšilimas: Žmonės, grįžę į visiškai atšalusį sodo namelį, skundžiasi, kad nors po šildytuvu šilta, pats kambario oras sušyla labai lėtai, todėl kvėpuoti gali būti vėsu.
- Specifinis kvapas (piguose modeliuose): Kai kurie vartotojai, įsigiję pigiausias kiniškas paneles, minėjo nemalonų plastiko ar klijų kvapą pirmosiomis veikimo savaitėmis.
Realios sąskaitos už elektrą: skaičiuojame kaštus
Tai yra ta dalis, kuri domina visus labiausiai. Ar tikrai tai brangu? Atsakymas priklauso nuo namo šiltinimo ir naudojimo būdo. Pažvelkime į realius scenarijus ir skaičiavimus, remiantis vidutine elektros kaina (tarkime, apie 0,20–0,28 Eur/kWh, priklausomai nuo plano).
1 scenarijus: Pagrindinis šildymas A+ klasės namuose
Gerai apšiltintuose namuose šilumos poreikis yra minimalus. 50 kv. m. butui apšildyti gali užtekti 2–3 kW instaliuotos galios. Vartotojų atsiliepimai rodo, kad šalčiausiais mėnesiais sąskaitos už elektrinį šildymą (ne tik IR, bet bet kokį elektrinį) tokio ploto bute svyruoja nuo 50 iki 100 Eur. IR šildytuvai čia laimi dėl inercijos nebuvimo – jie veikia tiksliai tada, kai reikia.
2 scenarijus: Papildomas šildymas senos statybos bute
Dažna situacija: centrinis šildymas dar neįjungtas arba per silpnas. Vartotojas naudoja 500 W (0,5 kW) galios infraraudonųjų spindulių panelę svetainėje, vakarais po darbo (apie 5 valandas).
Skaičiavimas: 0,5 kW x 5 val. = 2,5 kWh per dieną.
Per mėnesį (30 dienų): 75 kWh.
Kaina (esant 0,24 Eur/kWh): apie 18 Eur per mėnesį.
Dauguma vartotojų sutinka, kad tai nedidelė kaina už komfortą pereinamuoju laikotarpiu, ypač lyginant su tepaliniais radiatoriais, kurie dažnai būna 1500–2000 W galingumo ir „prisuka” žymiai daugiau.
3 scenarijus: Pagrindinis šildymas neapšiltintame sodo namelyje
Čia atsiliepimai dažniausiai būna neigiami dėl didelių sąskaitų. Kadangi sienos kiauros, šiluma greitai dingsta. Norint palaikyti komfortą, 1000 W šildytuvas turi veikti beveik nuolatos.
Skaičiavimas: 1 kW x 15 val. (su termostato pertraukomis) = 15 kWh per dieną.
Mėnesio kaina: virš 100 Eur tik vienam kambariui.
Tai įrodo, kad IR šildytuvai nėra stebuklingas sprendimas prastai izoliuotoms patalpoms, jei tikimasi pigaus nuolatinio šildymo.
Sveikatos aspektas: ar tikrai „gydomasis” poveikis?
Pardavėjai mėgsta pabrėžti teigiamą poveikį sveikatai. Nors IR spinduliai naudojami fizioterapijoje raumenų atpalaidavimui, buitinių šildytuvų poveikis yra labiau profilaktinis nei gydomasis.
Pagrindinis sveikatos privalumas, kurį patvirtina ir medikai, ir vartotojai – oro kokybė. Konvekciniai šildytuvai (ypač pučiantys orą) kelia dulkes, degina deguonį ir sausina orą. Infraraudonieji šildytuvai to nedaro. Oras išlieka gaivesnis, natūralios drėgmės lygis krenta lėčiau. Žmonėms, kenčiantiems nuo astmos ar alergijų dulkėms, tai yra vienas geriausių pasirinkimų. Be to, šiltos grindys ir sienos sukuria didesnį jaukumo jausmą nei karštas oras palubėje.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Žemiau pateikiame atsakymus į klausimus, kurie dažniausiai kyla pirkėjams prieš įsigyjant šią įrangą.
-
Ar infraraudonųjų spindulių šildytuvai šviečia tamsoje?
Priklauso nuo tipo. Keramikinės ar metalinės plokštės (panelės), skirtos gyvenamosioms patalpoms, nešviečia visiškai – jos tik skleidžia šilumą. Tačiau karboniniai arba halogeniniai šildytuvai (dažnai naudojami terasose ar pramonėje) skleidžia rausvą arba oranžinę šviesą. -
Ar saugu tokius šildytuvus palikti be priežiūros?
Kokybiški IR šildytuvai su termostatais ir apsauga nuo perkaitimo yra saugūs. Visgi, kaip ir bet kurį elektrinį prietaisą, reikia naudoti atsakingai. Svarbu, kad ant jų nebūtų užmesti drabužiai ar kiti daiktai. -
Ar galima montuoti ant medinių lubų?
Taip, dauguma modernių plokščių turi izoliuotą nugarėlę, kuri neįkaista iki pavojingos temperatūros, todėl jas saugu montuoti ant medinių paviršių ar gipso kartono, laikantis gamintojo nurodytų atstumų. -
Kaip parinkti reikiamą galią?
Standartinė formulė vidutiniškai apšiltintam namui: 50–70 W vienam kvadratiniam metrui. Jei namas A klasės – užteks ir 30–40 W/kv. m. Jei patalpa kiaura ar aukštomis lubomis – gali prireikti 100 W/kv. m. ar daugiau.
Svarbiausi kriterijai renkantis įrangą ir montavimo vietą
Norint, kad atsiliepimai apie įsigytą prekę būtų teigiami, o sąskaitos negąsdintų, svarbiausia yra ne tik paties šildytuvo kokybė, bet ir teisingas jo pritaikymas. Viena didžiausių klaidų – per mažos galios parinkimas. Jei bandysite 20 kvadratinių metrų svetainę apšildyti 300 W plokšte, ji veiks be sustojimo, nesugebės įšildyti daiktų, o jūs būsite nusivylę tiek šiluma, tiek elektros sąskaita. Geriau rinktis galingesnį prietaisą su termostatu – jis greičiau pasieks norimą temperatūrą ir išsijungs, taip taupydamas energiją.
Kitas kritinis aspektas – termostato (valdiklio) naudojimas. Infraraudonasis šildytuvas be termostato yra tiesiog elektros rijikas. Išmanieji termostatai, leidžiantys nustatyti veikimo grafikus (pavyzdžiui, sumažinti temperatūrą, kai nieko nėra namuose), yra būtina investicija, kuri atsiperka per pirmąjį šildymo sezoną. Taip pat svarbi montavimo vieta: geriausia vieta IR panelei – lubos arba aukštai ant sienos, nukreipiant srautą į tą zoną, kurioje dažniausiai būna žmonės (sofa, darbo stalas, lova). Venkite montuoti juos priešais langus, nes stiklas prastai kaupia šilumą, todėl dalis energijos bus iššvaistyta.
Galiausiai, atkreipkite dėmesį į kaitinimo elemento tipą. Namams geriausiai tinka žemos temperatūros (ilgosios bangos) panelės, kurios nešviečia ir paviršius įkaista iki 80-95 laipsnių. Terasoms, garažams ar dirbtuvėms geriau tinka aukštos temperatūros (trumposios bangos) šildytuvai, kurie šilumą „šauna” toliau ir intensyviau, tačiau gali skleisti šviesą. Tinkamai pasirinkus tipą ir galią, šis šildymo būdas gali tapti nepastebimu, bet efektyviu komforto šaltiniu jūsų namuose.
