Artėjant šaltajam sezonui, daugelis gyventojų su nerimu laukia pirmųjų sąskaitų už šildymą. Nors energijos kainos priklauso nuo globalių rinkų, kiekvieno namų ūkio galutinė mokėtina suma dažnai slepiasi ne tik katilinėje ar šilumos punktuose, bet ir prie pat radiatoriaus. Maža, dažnai ignoruojama detalė – radiatoriaus termostatas (arba termostatinė galvutė) – yra vienas galingiausių įrankių, leidžiančių valdyti šilumos suvartojimą. Deja, tyrimai rodo, kad didelė dalis vartotojų šį prietaisą naudoja neteisingai, laikydami jį paprastu čiaupu: atsukdami iki galo, kai šalta, ir užsukdami, kai per karšta. Toks elgesys ne tik mažina komfortą namuose, bet ir bereikalingai didina išlaidas. Norint realiai sutaupyti, būtina suprasti, kaip šis mechanizmas veikia ir kaip jį sureguliuoti optimaliam rezultatui.
Kaip iš tikrųjų veikia termostatinė galvutė?
Viena didžiausių klaidų, kurią daro žmonės, yra manymas, kad termostatas reguliuoja radiatoriaus temperatūrą. Iš tiesų, šis prietaisas reaguoja į kambario oro temperatūrą. Termostato galvutės viduje yra jautrus elementas (dažniausiai vaško arba skysčio kapsulė), kuris plečiasi šilumoje ir traukiasi šaltyje.
Kai kambario oras sušyla iki nustatytos ribos, viduje esantis elementas išsiplečia ir nuspaudžia vožtuvo stiebelį, taip uždarydamas karšto vandens tekėjimą į radiatorių. Radiatorius atvėsta, nors kambaryje vis dar šilta. Kai temperatūra nukrenta, elementas susitraukia, vožtuvas atsidaro, ir karštas vanduo vėl pradeda cirkuliuoti. Tai automatinis procesas, kuris vyksta nuolat, todėl nuolatinis rankinis sukiojimas yra visiškai nereikalingas, jei sistema veikia tvarkingai.
Ką reiškia skaičiai ant termostato?
Daugelis termostatų neturi tikslios temperatūros skalės laipsniais, o vietoje to naudoja skaičius nuo 1 iki 5. Šių skaičių supratimas yra esminis žingsnis link mažesnių sąskaitų. Nors tikslios reikšmės gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo gamintojo, standartinė skalė atrodo taip:
- * (Sniege) arba 0: Tai apsauga nuo užšalimo. Radiatorius nešildys, nebent temperatūra nukris žemiau maždaug 6–7 °C. Tai skirta vamzdynų apsaugai išvykus ilgesniam laikui žiemą.
- 1 padala: Atitinka maždaug 12–14 °C. Tai tinkama temperatūra laiptinėms, sandėliukams arba kambariams, kuriuose niekas negyvena.
- 2 padala: Atitinka maždaug 16–18 °C. Tai ideali temperatūra miegamajam (vėsesnis oras gerina miego kokybę) arba koridoriams.
- 3 padala: Tai standartinis komforto nustatymas, atitinkantis apie 20–21 °C. Tai dažniausiai rekomenduojama temperatūra svetainei, vaikų kambariui ar virtuvei.
- 4 padala: Atitinka maždaug 24 °C. Tokia temperatūra reikalinga vonios kambariuose, kad nesikauptų drėgmė ir būtų komfortiška praustis.
- 5 padala: Atitinka apie 28 °C. Šis nustatymas reikalingas itin retai. Nustačius maksimalią padalą, radiatorius veiks beveik nesustodamas, bandydamas pasiekti temperatūrą, kuri daugumai žmonių yra per aukšta ir neekonomiška.
Kodėl nustatymas „iki galo“ nepadės sušilti greičiau?
Tai yra pats populiariausias mitas. Grįžę į vėsius namus, žmonės dažnai atsuka termostatą iki 5 padalos, tikėdamiesi, kad kambarys prišils greičiau. Tai netiesa. Radiatorius neturi „turbininio“ režimo.
Nesvarbu, ar nustatysite 3, ar 5 padalą, vožtuvas atsidarys pilnai ir karštas vanduo tekės tuo pačiu greičiu bei ta pačia temperatūra. Skirtumas tik tas, kada jis išsijungs. Jei nustatysite 5, radiatorius tiesiog toliau kaitins orą net tada, kai kambaryje jau bus pasiekta komfortiška 21 °C temperatūra, taip pereikvodamas energiją ir perkaitindamas patalpas. Norėdami sušilti, nustatykite termostatą ties 3 padala ir palaukite – rezultatas bus toks pat greitas, bet pigesnis.
Dažniausios klaidos, kurios „apgauna“ termostatą
Net ir teisingai nustačius skaičių ant galvutės, sąskaitos gali nemažėti dėl netinkamos prietaiso eksploatacijos aplinkos. Termostatas matuoja oro temperatūrą tiesiogiai aplink save. Jei jam trukdoma „pajusti“ tikrąją kambario temperatūrą, jis veiks netikslingai.
Užuolaidos ir baldai
Jei radiatorių ir termostatą uždengiate storomis, ilgomis užuolaidomis arba pristumiate sofą, sukuriate mažą izoliuotą erdvę aplink termostatą. Oras toje mažoje erdvėje greitai įkaista, termostatas „galvoja“, kad visas kambarys yra karštas, ir išjungia radiatorių. Rezultatas: kambaryje šalta, o jūs kaltinate šildymo sistemą. Užuolaidos turėtų baigtis virš radiatoriaus arba būti atitrauktos taip, kad oras laisvai cirkuliuotų aplink termostato galvutę.
Netinkamas vėdinimas
Vėdinant kambarius žiemą, būtina tai daryti greitai ir intensyviai („smūginis“ vėdinimas). Atidarykite langus plačiai 5–10 minučių. Svarbu: prieš atidarydami langą, visiškai užsukite termostatą. Jei paliksite termostatą įjungtą ir atidarysite langą, šaltas oras tiesiogiai apgaubs termostatą. Jis reaguos į staigų atšalimą ir atidarys vožtuvą maksimaliai, tiesiogiai šildydamas į lauką išeinantį orą. Tai yra tiesioginis pinigų metimas pro langą.
Kiekvienam kambariui – savas režimas
Vienas paprasčiausių būdų sumažinti sąskaitas – nešildyti visų namų vienodai. Kiekvienas laipsnis, kuriuo sumažinate patalpos temperatūrą, gali sutaupyti apie 6% šildymo energijos. Diferencijuokite šilumą:
- Svetainė: Čia praleidžiame daugiausia laiko nejudėdami (sėdėdami), todėl 20–21 °C (3 padala) yra optimalu.
- Miegamasis: Miego higienos specialistai rekomenduoja vėsesnę aplinką, apie 16–18 °C. Tai ne tik sveikiau, bet ir taupiau. Nustatykite termostatą tarp 1 ir 2 padalos.
- Virtuvė: Čia dažnai veikia kiti šilumos šaltiniai (orkaitė, viryklė, šaldytuvas), todėl termostatą galima laikyti ties žemesne riba (apie 18–19 °C).
- Vonios kambarys: Čia šiluma reikalinga trumpam, bet intensyviai. Ryte galima padidinti iki 4 padalos, o likusį laiką, jei vonia nenaudojama, sumažinti iki 2–3 padalos, paliekant duris uždarytas, kad šiluma nepabėgtų į kitus kambarius.
Elektroniniai (išmanieji) termostatai: ar verta investuoti?
Tradicinės mechaninės termostatinės galvutės yra patikimos, tačiau jos turi ribojimų. Jos negali būti užprogramuotos. Čia į pagalbą ateina elektroniniai termostatai. Tai baterijomis maitinami prietaisai, kurie montuojami vietoje senosios galvutės.
Jų pagrindinis privalumas – programavimas laike. Pavyzdžiui, jei kiekvieną dieną nuo 8:00 iki 17:00 namuose nieko nėra, elektroninis termostatas automatiškai sumažina temperatūrą iki 16 °C, o 16:30 pradeda šildyti, kad jums grįžus namai jau būtų šilti (21 °C). Taip pat jie turi „atviro lango“ funkciją – staigiai nukritus temperatūrai, jie automatiškai uždaro vožtuvą, taupydami energiją vėdinimo metu. Investicija į tokius prietaisus atsiperka per 1–2 šildymo sezonus, priklausomai nuo būsto ploto ir šilumos kainos.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Kodėl radiatorius apačioje šaltas, o viršuje karštas? Ar jis sugedo?
Ne, dažniausiai tai yra normalu ir rodo, kad termostatas veikia teisingai. Karštas vanduo patenka į viršų, atiduoda šilumą į kambarį ir atvėsęs leidžiasi žemyn. Jei kambaryje pasiekta nustatyta temperatūra, termostatas pristabdo tėkmę, todėl vanduo spėja visiškai atvėsti radiatoriaus apačioje. Jei radiatorius šaltas viršuje, o apačioje šiltas, arba girdisi gurguliavimas – tikėtina, kad sistemoje yra oro ir radiatorių reikia nuorinti.
Ar verta visiškai išjungti šildymą išeinant į darbą?
Visiškai išjungti nerekomenduojama, nebent išvykstate kelioms dienoms. Atvėsusios sienos ir baldai vėliau pareikalaus daug daugiau energijos, kad vėl įšiltų („įsibėgėjimo“ efektas). Geriau temperatūrą sumažinti 3–4 laipsniais (pvz., nuo 3 iki 2 padalos), nei išjungti visai. Taip palaikysite pastovų mikroklimatą ir išvengsite pelėsio rizikos.
Ką daryti, jei sukioju termostatą, bet niekas nesikeičia?
Jei po vasaros sezono radiatorius nešyla net nustačius maksimalią padalą, gali būti, kad užstrigo po termostato galvute esantis vožtuvo strypelis (adata). Galima nuimti galvutę ir atsargiai pajudinti strypelį, kol jis atšoks. Jei nesate tikri, kaip tai padaryti, geriau kvieskite specialistą.
Ar termostato galvutę galima montuoti vertikaliai?
Dauguma gamintojų rekomenduoja montuoti termostato galvutę horizontaliai. Jei ji sumontuota vertikaliai į viršų, šiluma nuo paties vožtuvo ir vamzdžio kyla tiesiai į jutiklį. Tai „apgauna“ termostatą – jis manys, kad kambaryje karščiau nei yra iš tikrųjų, ir per anksti išjungs radiatorių.
Techninė priežiūra ir ilgaamžiškumas
Termostatinės galvutės nėra amžinos. Jų veikimo efektyvumas laikui bėgant mažėja, nes viduje esantis jautrusis elementas praranda savo savybes (vaškas sensta). Vidutinis kokybiškos termostatinės galvutės tarnavimo laikas yra apie 10–15 metų. Jei jūsų namuose termostatai sumontuoti seniau ir pastebite, kad jie nebeišlaiko stabilios temperatūros arba reaguoja labai lėtai, tikėtina, kad atėjo laikas juos atnaujinti.
Taip pat svarbu vasaros sezono metu (kai šildymas išjungtas) palikti termostatus visiškai atsuktus (ties 5 padala). Tai sumažina slėgį vožtuvo spyruoklei ir apsaugo vidinį mechanizmą nuo užkalkėjimo bei prilipimo. Tai paprastas, nieko nekainuojantis veiksmas, kuris užtikrins sklandų sistemos paleidimą atėjus rudeniui ir padės išvengti nemalonių staigmenų, kai lauke paspaus pirmasis šaltukas.
