Renovacijos ar naujos statybos metu namų šeimininkai dažnai susiduria su dilema – kokį šildymo sprendimą pasirinkti, kad jis būtų ne tik efektyvus, bet ir ekonomiškas. Radiatoriai, grindinis šildymas, šilumos siurbliai – pasirinkimų gausa kartais klaidina, todėl svarbu žinoti pagrindinius kriterijus, pagal kuriuos galima nuspręsti, koks sprendimas tinkamiausias konkrečiai erdvei. Vienas svarbiausių aspektų yra šildymo prietaiso galingumas, todėl šiame straipsnyje aptarsime, kaip jį teisingai apskaičiuoti ir kaip naudotis radiatorių galingumo lentele.
Kas lemia tinkamą šildymo sprendimą?
Renkantis šildymo sistemą, visų pirma reikia įvertinti pastato šilumos nuostolius ir bendrą energijos poreikį. Tai priklauso nuo kelių veiksnių:
- Pastato izoliacija: gerai apšiltintas namas reikalauja mažesnio šildymo galingumo.
- Langų tipas ir jų sandarumas: seni langai gali praleisti iki 40% šilumos.
- Lubų aukštis: kuo erdvė aukštesnė, tuo didesnis oro kiekis reikia šildyti.
- Kambario paskirtis: svetainė paprastai turi didesnius šilumos poreikius nei miegamasis.
Prieš pasirenkant konkretų radiatorių ar kitą šildymo įrenginį, verta atlikti patalpų šiluminės energijos poreikio skaičiavimą.
Radiatorių galingumo lentelės reikšmė
Radiatorių galingumo lentelė padeda apskaičiuoti, kiek kilovatų (kW) šilumos reikia kiekvienam kambariui, atsižvelgiant į jo plotą, lubų aukštį bei pastato šilumos savybes. Tai itin naudingas įrankis planuojant šildymo sistemą, nes per mažo galingumo radiatoriai neapšildys patalpos, o per dideli – didins energijos sąnaudas be realios naudos.
Kaip skaityti radiatorių galingumo lentelę?
Kiekvienas radiatorius turi savo šilumos perdavimo koeficientą, kuris nurodo, kiek šilumos jis išskiria esant tam tikram vandens ir oro temperatūrų skirtumui. Paprastai lentelėje pateikiamos reikšmės pagal kelis parametrus:
- Kambario plotas (m²): pagrindinis galingumo skaičiavimo rodiklis.
- Lubų aukštis (m): kuo didesnės lubos, tuo didesnė galia reikalinga.
- Šilumos poreikis (W/m²): priklauso nuo pastato energetinio naudingumo klasės.
- Radiatoriaus tipas: plieninis, ketaus ar aliuminio radiatorius gali turėti skirtingus efektyvumo rodiklius.
Pavyzdžiui, jei jūsų kambarys yra 20 m² ploto ir pastatas yra gerai apšiltintas, jums gali pakakti maždaug 1,5–2 kW šildymo galios. Tuo tarpu senesniame name tam pačiam plotui gali reikėti net 2,5–3 kW galios radiatoriaus.
Kaip įvertinti reikiamą šilumos kiekį?
Norint tiksliai nustatyti, kokio galingumo šildymo įrenginys reikalingas, galima vadovautis bendromis formulėmis. Viena iš jų – apskaičiuoti šilumos poreikį pagal plotą.
Bendroji formulė:
Šilumos poreikis (W) = Patalpos plotas (m²) × Šilumos poreikis 1 m² (W/m²)
Vidutiniškai gyvenamosioms patalpoms taikomos tokios rekomendacijos:
- Labai gerai apšiltintas namas: 50–70 W/m²
- Vidutinės šiluminės izoliacijos pastatas: 80–100 W/m²
- Blogesnės izoliacijos pastatas: 120–150 W/m²
Taigi 25 m² kambariui vidutinės izoliacijos name reikėtų radiatoriaus, kurio galingumas apie 2,5 kW.
Kokia įtaka šildymo tipui?
Radiatoriaus pasirinkimas priklauso ir nuo jūsų šildymo sistemos tipo:
- Centrinis šildymas: svarbu parinkti radiatorius, pritaikytus prie pastovios temperatūros srauto.
- Autonominė sistema: galima reguliuoti temperatūrą pagal poreikius, todėl verta rinktis efektyvius ir greitai reaguojančius radiatorius.
- Šilumos siurblių sistemos: jos dažniausiai veikia žemesne vandens temperatūra, todėl reikia radiatorių su didesniu paviršiaus plotu arba grindinio šildymo sprendimų.
Tinkamai įvertinus sistemos tipą, galima pasiekti didelį efektyvumą ir sumažinti energijos išlaidas.
Praktiniai patarimai renkantis radiatorius
- Nepamirškite vožtuvų ir termostatų: jie leidžia palaikyti pastovią temperatūrą ir padeda taupyti energiją.
- Atsižvelkite į dizainą: šiuolaikiniai radiatoriai gali būti ne tik funkcionalūs, bet ir estetiški, priderinti prie interjero.
- Montuokite optimaliame aukštyje: rekomenduojama montuoti po langais, kad geriau cirkuliuotų šiltas oras.
- Venkite oro burbulų sistemoje: reguliariai pašalinkite orą iš radiatorių, kad būtų užtikrintas maksimalus šilumos perdavimas.
Jeigu abejojate dėl pasirinkimo, verta pasikonsultuoti su šildymo specialistu – profesionalas greitai įvertins jūsų būsto poreikius ir parinks tinkamiausią sprendimą.
DUK – Dažniausiai užduodami klausimai
Kokie radiatoriai efektyviausi?
Efektyviausi yra tie radiatoriai, kurie geriausiai atitinka konkrečios patalpos šilumos poreikius. Plieniniai ir aliuminio radiatoriai pasižymi greitu šilumos atidavimu ir estetišku dizainu, o ketaus radiatoriai puikiai kaupia šilumą ir lėtai atvėsta.
Ar galima derinti radiatorius su grindiniu šildymu?
Taip, toks derinys yra populiarus. Grindinis šildymas užtikrina tolygų šilumos pasiskirstymą, o radiatoriai padeda greičiau sušildyti erdvę. Tokiu būdu pasiekiamas didesnis komfortas ir energijos taupymas.
Kaip dažnai reikia prižiūrėti radiatorius?
Paprastai užtenka kartą per metus patikrinti, ar nėra oro sistemoje, ir kartą per kelis metus išplauti vidaus nuosėdas. Taip pat verta periodiškai tikrinti jungtis bei uždarymo vožtuvus.
Kiek lemia radiatoriaus vieta?
Radiatoriaus padėtis turi didelę reikšmę šilumos paskirstymui. Jei jis įrengtas po langu, šiltas oras kyla aukštyn ir stabdo šalto oro srautą nuo stiklo paviršiaus. Tokiu būdu pasiekiama geresnė temperatūros cirkuliacija.
Ką daryti, jei radiatorius nešyla tolygiai?
Dažniausiai tai reiškia, kad sistemoje yra oro. Tokiu atveju reikia oras išleisti naudojantis specialiu raktu. Jei problema neišsisprendžia, gali reikėti balansuoti šildymo sistemą arba patikrinti cirkuliacinį siurblį.
Sezono pradžiai pasiruoškite iš anksto
Šildymo sezonui verta ruoštis dar vasarą ar ankstyvą rudenį, kad būtų laiko apžiūrėti visus radiatorius, susitvarkyti vožtuvus ir atlikti profilaktinę apžiūrą. Pasirinkę tinkamą galingumą, optimalią šildymo sistemą ir pasirūpinę jos priežiūra, ne tik užtikrinsite šiltą namų atmosferą, bet ir sumažinsite šildymo sąnaudas ilgalaikėje perspektyvoje.
