Atvėsus orams ir prasidėjus šildymo sezonui, daugelis individualių namų savininkų susiduria su nemalonia staigmena – grindinis šildymas veikia ne taip efektyviai, kaip tikėtasi. Dažniausia problema, dėl kurios kreipiamasi į specialistus, yra netolygus šilumos pasiskirstymas: viename kambaryje grindys maloniai šiltos, o kitame – ledinės arba vos drungnos. Nors pirmoji mintis dažniausiai krypsta į šilumos siurblį, dujinį katilą ar nepakankamą namo apšiltinimą, tikroji problemos šaknis dažniausiai slypi kur kas paprastesniame, bet itin svarbiame komponente. Tai – šildymo kolektorius. Būtent šis mazgas yra atsakingas už tai, kaip termofikatas (šiltas vanduo) paskirstomas po visą namo sistemą, ir būtent čia dažniausiai įvyksta „kamščiai“, kurie palieka jus šalti tam tikrose namo zonose.
Kolektorius yra tarsi šildymo sistemos širdis ir smegenys viename, tačiau be tinkamos priežiūros ir reguliavimo jis negali funkcionuoti teisingai. Net brangiausia šildymo įranga nepadės, jei srautai kolektoriuje bus nesubalansuoti arba jei mechaninės dalys bus užstrigusios. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime technines priežastis, kodėl kaista ne visos grindys, kaip atpažinti kolektoriaus gedimus ir kokius veiksmus galima atlikti patiems, prieš kviečiant brangiai apmokamus meistrus.
Kas yra hidraulinis disbalansas ir kodėl jis atsiranda?
Viena dažniausių priežasčių, kodėl vienas šildymo kontūras (vamzdis grindyse) šyla, o kitas ne – tai hidraulinis disbalansas. Vanduo, kaip ir elektros srovė, visada teka mažiausio pasipriešinimo keliu. Įsivaizduokite, kad turite du vamzdžius: vienas yra 20 metrų ilgio (pvz., mažame tualete), o kitas – 100 metrų ilgio (didelėje svetainėje). Jei sistemos srautai nėra sureguliuoti, karštas vanduo pratekės trumpuoju vamzdžiu, greitai grįš atgal į katilą, o į ilgąjį vamzdį pateks tik labai maža dalis šilumos arba ji nepateks visai.
Kolektorius turi balansavimo vožtuvus arba debitomačius (stiklinius vamzdelius su plūdėmis), kurie leidžia dirbtinai sukurti pasipriešinimą trumpesniuose kontūruose. Jei šie vožtuvai yra pilnai atsukti visuose kontūruose, sistema veiks chaotiškai. Ekspertai pabrėžia, kad neteisingas balansavimas yra pirmoji vieta, kurią reikia tikrinti. Norint išspręsti šią problemą, reikia fiziškai apriboti vandens srautą į trumpus kontūrus, kad siurblys būtų priverstas stumti vandenį ir į ilgus, didesnį pasipriešinimą turinčius vamzdžius.
Debitomačių rodmenys ir jų gedimai
Šiuolaikiniai kolektoriai dažniausiai montuojami su debitomačiais. Tai yra ant paduodamo kolektoriaus (viršutinio vamzdžio) esantys skaidrūs indikatoriai, kurie rodo, kiek litrų vandens per minutę prateka pro konkretų kontūrą. Jie yra geriausias diagnostikos įrankis paprastam vartotojui.
Jei matote, kad plūdė (dažniausiai raudona žyma) yra pakilusi į viršų ir rodo „0“, tai reiškia, kad srauto nėra. Tačiau debitomačiai turi savybę užsiteršti. Šildymo sistemoje esantis vanduo ilgainiui tampa „negyvas“, jame atsiranda nuosėdų, rūdžių ar magnetito. Šis purvas nusėda ant debitomačio sienelių arba užkemša pačią spyruoklę. Tokiu atveju galite matyti klaidingus rodmenis – pavyzdžiui, plūdė gali būti užstrigusi ties 2 litrų žyma, nors realiai vanduo neteka. Jei stikliukas pajuodęs ir nesimato plūdės, tai signalas, kad sistemą būtina praplauti, o patį debitomatį – išvalyti arba pakeisti.
Užstrigę termostatiniai vožtuvai – vasaros pasekmė
Kita itin dažna problema, pasireiškianti sezono pradžioje, yra apatinės kolektoriaus dalies vožtuvų užstrigimas. Ant grįžtamo srauto kolektoriaus dažniausiai montuojamos elektrinės pavaros (baltos „kepurėlės“, kurios laidais sujungtos su kambario termostatais) arba paprasti rankiniai reguliatoriai.
Po šiltojo sezono, kai šildymas buvo išjungtas kelis mėnesius, šių vožtuvų adatos (strypeliai) dažnai „prikepa“ prie korpuso uždarytoje pozicijoje. Net jei kambario termostatas duoda signalą šildyti ir elektrinė pavara pakyla, pats metalinis strypelis lieka įspaustas ir nepraleidžia vandens. Tai klasikinė situacija: termostatas rodo, kad šildymas įjungtas, siurblys dirba, bet grindys šaltos.
Šią problemą dažnai galima išspręsti savarankiškai:
- Nuimkite elektrinę pavarą arba plastikinį dangtelį nuo vožtuvo.
- Pamatysite mažą metalinį strypelį.
- Pabandykite jį atsargiai paspausti kietu daiktu. Jis turi spyruokliuoti – įsispausti ir grįžti atgal.
- Jei jis nejuda arba negrįžta, švelniai pastuksenkite per vožtuvo korpusą (ne per patį strypelį) arba atsargiai išjudinkite strypelį replėmis (netraukite jėga, tik pasukiokite ir pajudinkite aukštyn-žemyn).
Oro kamščiai sistemoje
Oras yra didžiausias šildymo sistemų priešas. Grindinio šildymo vamzdeliai išvedžioti grindyse su daugybe posūkių. Jei sistemoje yra oro, jis kaupiasi aukščiausiuose taškuose arba susidaro oro kamščiai pačiose kilpose. Oras yra spūdus, todėl cirkuliacinis siurblys, užuot stūmęs vandenį, tiesiog suspaudžia orą, ir srautas sustoja.
Nors kolektoriai dažniausiai turi automatinius nuorintojus, jie ne visada pajėgia pašalinti orą iš tolimiausių grindų kontūrų. Jei girdite burbuliavimą vamzdžiuose arba debitomatis rodo nulinį srautą, gali tekti atlikti priverstinį nuorinimą. Tai daroma užsukant visus kontūrus ir paliekant tik vieną atidarytą, paleidžiant siurblį maksimaliu galingumu, kad didelė vandens srovė išstumtų oro burbulą į kolektorių, kur jis bus pašalintas per automatinį nuorintoją.
Cirkuliacinio siurblio nustatymai
Kartais problema slypi ne pačiame kolektoriuje, o šalia jo esančiame cirkuliaciniame siurblyje. Šiuolaikiniai siurbliai yra taupūs ir išmanūs, tačiau neteisingai parinktas darbo režimas gali lemti šaltas grindis. Jei siurblys nustatytas veikti minimaliu galingumu arba „Eco“ režimu, jo sukuriamo slėgio gali tiesiog nepakakti, kad vanduo būtų prastumtas pro ilgiausius kontūrus (kurie turi didžiausią hidraulinį pasipriešinimą).
Jei matote, kad srautai debitomačiuose yra labai maži (mažiau nei 1 l/min), pabandykite padidinti siurblio galingumą. Dažniausiai grindiniam šildymui rekomenduojamas „pastovaus slėgio“ režimas (dažnai žymimas kvadratėlių ar horizontalių linijų simboliu), kuris užtikrina stabilų srautą nepriklausomai nuo to, kiek kontūrų tuo metu yra atidaryta.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Klausimas: Kodėl viename kambaryje grindys šyla juostomis (šilta-šalta)?
Atsakymas: Tai dažniausiai rodo per retą vamzdžių išvedžiojimo žingsnį arba per žemą cirkuliacinį greitį. Jei vanduo teka per lėtai, jis spėja atvėsti dar nepasiekęs kontūro pabaigos. Pabandykite padidinti srautą tame kontūre per kolektorių.
Klausimas: Ar galiu pats reguliuoti debitomačius?
Atsakymas: Taip, tačiau darykite tai atsargiai. Sukant debitomatį (arba jo pagrindą), keičiasi srautas. Visada įsiminkite arba pasižymėkite pradinę padėtį. Reguliavimas turi inerciją – pakeitus nustatymą, realus grindų temperatūros pokytis pasijus tik po 12–24 valandų.
Klausimas: Koks turėtų būti slėgis sistemoje?
Atsakymas: Privačiame name optimalus slėgis šaltoje sistemoje yra apie 1,2–1,5 baro. Jei slėgis nukrenta žemiau 1 baro, siurbliui gali būti sunku varinėti vandenį, o viršutiniuose aukštuose gali atsirasti oro kamščių.
Klausimas: Kaip dažnai reikia plauti šildymo sistemą?
Atsakymas: Profilaktiškai rekomenduojama sistemą praplauti kas 5–7 metus. Tačiau jei debitomačiai pajuodę ir nematote rodmenų, tai ženklas, kad plovimą reikia atlikti nedelsiant.
Sistemos ilgaamžiškumas ir vandens kokybė
Norint, kad kolektorius ir visa grindinio šildymo sistema tarnautų ilgai, būtina atkreipti dėmesį į šilumnešio (vandens) kokybę. Kaip minėta anksčiau, purvas ir magnetitas yra pagrindiniai kolektoriaus priešai. Ekspertai rekomenduoja sistemoje naudoti ne paprastą vandenį iš čiaupo, o specialiai paruoštą, minkštintą vandenį arba distiliuotą vandenį su inhibitoriais – priedais, kurie stabdo koroziją ir neleidžia susidaryti kalkių nuosėdoms.
Jei jūsų sistema sena ir niekada nebuvo plauta, vien tik sureguliuoti kolektorių gali nepakakti. Vamzdeliuose susikaupęs dumblas sumažina jų pralaidumą, todėl net ir pilnai atsukus vožtuvus šiluma sunkiai skverbsis. Tokiu atveju būtina kviesti specialistus, kurie naudoja specialią įrangą (kompresorius su vandens srove ir cheminiais valikliais), kad „išmuštų“ susikaupusius nešvarumus iš kiekvieno kontūro atskirai. Po tokios procedūros ir kolektoriaus subalansavimo grindinis šildymas dažnai atgimsta naujam gyvenimui, o šildymo sąskaitos sumažėja dėl efektyvesnio šilumos perdavimo.
