Naršant populiariausiuose skelbimų portaluose, akys neretai užkliūva už itin patrauklių pasiūlymų įsigyti naudotą šildymo įrangą. Skelbimuose dominuoja įvairaus galingumo ir modelių naudoti kietojo kuro katilai, kurių kaina dažnai nesiekia nė trečdalio naujo įrenginio vertės. Toks kainų skirtumas ypač vilioja tuos, kurie staiga susidūrė su senojo katilo gedimu viduryje žiemos arba įrenginėja biudžetinę šildymo sistemą sodyboje ar ūkiniame pastate. Tačiau šilumos inžinerijos ekspertai ir santechnikos meistrai vieningai tvirtina, kad katilas yra viena iš tų namų inžinerijos dalių, kur taupymas perkant „katę maiše” gali atsisukti prieš patį pirkėją. Sprendimas rinktis naudotą įrenginį slepia ne tik technines rizikas, bet ir finansinius spąstus, apie kuriuos pardavėjai skelbimuose dažniausiai nutyli.
Kodėl rinka užtvindyta naudotais katilais?
Pirmiausia, verta suprasti, iš kur atsiranda tokia didelė naudotų katilų pasiūla. Dažniausiai tai nėra įrenginiai, kurie buvo pakeisti dėl gedimo. Didžioji dalis skelbimų atsiranda dėl pastaraisiais metais vykstančios masinės renovacijos ir valstybės skatinamo perėjimo prie ekologiškesnių šildymo būdų. Žmonės keičia kietojo kuro katilus į šilumos siurblius oras-vanduo, dujinius katilus arba granulinius degiklius, norėdami pasinaudoti APVA parama ar tiesiog siekdami didesnio komforto.
Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip puiki galimybė pirkėjui: juk katilas keičiamas ne todėl, kad sugedo, o todėl, kad savininkas norėjo patogumo. Tačiau čia slypi pirmoji rizika – eksploatacijos istorija. Niekas negali garantuoti, kaip katilas buvo kūrenamas, kokia temperatūra buvo palaikoma ir ar nebuvo naudojamas netinkamas kuras.
Nematomi pavojai: korozija ir metalo nuovargis
Didžiausia problema perkant naudotą kietojo kuro katilą yra ta, kad vizuali apžiūra retai kada atskleidžia tikrąją įrenginio būklę. Katilas gali būti nušveistas, perdažytas ir atrodyti beveik kaip naujas, tačiau jo viduje gali vykti negrįžtami procesai.
Plieniniai katilai
Plieninių katilų didžiausias priešas yra kondensatas ir žematemperatūrė korozija. Jei buvęs savininkas katilą eksploatavo neteisingai – pavyzdžiui, be pamaišymo vožtuvo, palaikydamas žemą grįžtamo vandens temperatūrą (žemiau 55°C) – katilo sienelės galėjo smarkiai suplonėti. Plienas rūdija iš vidaus arba iš dūmų pusės. Šios korozijos plika akimi pamatyti neįmanoma, kol neatsiranda skylė. Nusipirkus tokį katilą, jis gali tarnauti savaitę, o gali ir dvejus metus, tačiau tai yra loterija.
Ketaus (špižiniai) katilai
Ketaus katilai laikomi ilgaamžiškesniais ir atsparesniais korozijai, tačiau jie turi kitą silpnąją vietą – jautrumą terminiam šokui. Jei į įkaitusį katilą staiga patenka šaltas vanduo (pavyzdžiui, dingus elektrai ir vėl jai atsiradus, kai cirkuliacinis siurblys staiga paduoda atvėsusį vandenį iš sistemos), ketaus sekcijos gali įtrūkti. Mikroįtrūkimai gali būti nematomi perkant, tačiau pradėjus eksploatuoti ir metalui plečiantis nuo karščio, jie atsiveria ir katilas pradeda leisti vandenį. Ketaus virinimas yra sudėtingas, brangus ir dažnai nepatikimas procesas.
Montavimo kaštai ir finansinė matematika
Ekspertai pabrėžia vieną dažniausiai pirkėjų pamirštamą aspektą: montavimo kaina nepriklauso nuo katilo kainos. Nesvarbu, ar montuosite naują katilą už 1500 eurų, ar naudotą už 200 eurų – santechniko darbo kaina, vamzdynai, jungiamosios detalės, siurbliai ir vožtuvai kainuos tiek pat.
Panagrinėkime paprastą scenarijų:
- Įsirengti katilinę (rišimo medžiagos ir darbas) kainuoja apie 500–1000 eurų, priklausomai nuo sudėtingumo.
- Jei nusiperkate naudotą katilą už 300 eurų ir jis po vieno sezono prakiūra, jūs prarandate ne tik 300 eurų.
- Jums reikės pirkti kitą katilą, vėl mokėti už senojo demontavimą ir naujo pajungimą.
- Galiausiai, sumokėsite dvigubai daugiau, nei būtumėte išleidę iškart pirkdami naują, garantinį daiktą.
Efektyvumas ir kuro sąnaudos: kur dingsta pinigai?
Senesnės kartos kietojo kuro katilai, kurie dažniausiai ir atsiduria skelbimų portaluose, technologiškai stipriai atsilieka nuo šiuolaikinių įrenginių. Seno modelio katilo naudingumo koeficientas realiomis sąlygomis dažnai siekia vos 60–70 procentų, tuo tarpu šiuolaikiniai dujų generaciniai katilai pasiekia 85–90 procentų efektyvumą.
Ką tai reiškia pinigine išraiška? Tai reiškia, kad pirkdami seną katilą, jūs tiesiogine to žodžio prasme išmetate apie 20–30 procentų kuro per kaminą. Jei per sezoną kurui išleidžiate 1000 eurų, su neefektyviu naudotu katilu prarasite apie 200–300 eurų kasmet. Per kelerius metus šis permokėjimas už malkas ar briketus viršys sumą, kurią sutaupėte pirkdami naudotą įrenginį.
Saugumo reikalavimai ir teisiniai aspektai
Dar vienas svarbus aspektas – saugumas ir aplinkosauga. Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje griežtėja reikalavimai dėl išmetamųjų dujų emisijų. Naujai parduodami katilai privalo atitikti 5-ąją emisijos klasę bei „EcoDesign” reikalavimus. Nors naudotą katilą savo namuose įsirengti kol kas nėra draudžiama (išskyrus tam tikras miesto zonas, kur ribojamas kietojo kuro deginimas), senieji katilai yra gerokai taršesni.
Be to, pirkdami katilą iš rankų, jūs negaunate jokios garantijos dėl jo saugumo komponentų. Nežinoma, ar apsauginiai vožtuvai veikė tinkamai, ar termostatai yra tvarkingi. Netvarkingas kietojo kuro katilas yra padidinto pavojaus šaltinis – perkaitimo, sprogimo ar smalkių nuotėkio rizika naudojant seną įrangą yra nepalyginamai didesnė.
Į ką atkreipti dėmesį, jei visgi nusprendėte rizikuoti?
Jei biudžetas yra itin ribotas ir naudotas katilas yra vienintelė išeitis, ekspertai pataria laikytis griežtos patikros plano. Tai padės bent iš dalies sumažinti riziką įsigyti visišką metalo laužą.
- Apžiūrėkite vidines sieneles: Ieškokite gilių rūdžių židinių, deformacijų. Jei sienelės atrodo „banguotos” ar pūslėtos, metalas perkaitęs ir praradęs savybes.
- Klauskite apie kuro rūšį: Jei katilas buvo kūrenamas anglimi, jo susidėvėjimas bus didesnis nei kūrenant malkomis dėl aukštesnės degimo temperatūros ir cheminių junginių.
- Patikrinkite durelių sandarumą: Nesandarios durelės reiškia nekontroliuojamą oro patekimą, dėl ko katilas tampa nevaldomas ir neekonomiškas.
- Reikalaukite slėgio testo: Tai svarbiausias punktas. Prieš mokant pinigus, idealu būtų katilą užpildyti vandeniu ir sudaryti slėgį. Jei pardavėjas atsisako tai daryti arba katilas jau atjungtas ir guli garaže – rizika milžiniška.
- Įvertinkite ardelius: Išdegę ar deformuoti ardeliai rodo, kad katilas patyrė ekstremalias temperatūras. Nors ardelius galima pakeisti, tai papildomos išlaidos.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Žemiau pateikiame atsakymus į dažniausiai kylančius klausimus apie naudotų šildymo katilų įsigijimą ir eksploataciją.
Ar legalu montuoti naudotą kietojo kuro katilą?
Taip, šiuo metu Lietuvoje privačiuose namuose (išskyrus tam tikras savivaldybių nustatytas zonas, kur ribojamas kietasis kuras) galima montuoti naudotus katilus. Tačiau naujai statomuose A++ klasės namuose tokie katilai dažniausiai neatitiks energinio efektyvumo reikalavimų projektui priduoti.
Kiek laiko tarnauja kietojo kuro katilas?
Vidutinis plieninio katilo tarnavimo laikas yra 10–15 metų, ketaus – 20–25 metai. Tačiau tai labai priklauso nuo eksploatavimo sąlygų. Pirkdami 10 metų senumo plieninį katilą, jūs tikėtina perkate įrenginį, kurio resursas jau yra beveik išsemtas.
Kaip patikrinti, ar katilas nėra kiauras, jei jis atjungtas?
Vienintelis patikimas būdas – užaklinti visas katilo angas ir pripildyti jį vandens arba oro, sukeliant darbinį slėgį (paprastai apie 1,5–2 bar). Jei pardavėjas nesutinka atlikti tokio patikrinimo ar neturi tam sąlygų, pirkti tokį katilą yra loterija.
Ar apsimoka remontuoti prakiurusį naudotą katilą?
Dažniausiai – ne. Jei prakiuro viena vieta dėl korozijos, tikėtina, kad visas katilo korpusas yra suplonėjęs ir netrukus prakiurs kitoje vietoje. Virinimas dažniausiai yra tik laikinas sprendimas, padedantis „ištempti” iki šildymo sezono pabaigos.
Kada naudotas katilas gali būti racionalus pasirinkimas?
Nors straipsnyje pabrėžėme daugybę rizikų, egzistuoja situacijos, kai naudoto katilo pirkimas yra pateisinamas ir logiškas sprendimas. Viena iš tokių situacijų – laikinų patalpų šildymas. Pavyzdžiui, jei statote namą ir jums reikia šildyti nebaigtą statybą ar darbininkų vagonėlį vieną ar du sezonus, investuoti į naują brangią įrangą neverta. Tokiu atveju pigus, paprastas naudotas katilas („buržuika” ar paprastas plieninis katilas) puikiai atliks savo funkciją.
Taip pat naudotas katilas gali būti išeitis avarinėje situacijoje, kai senasis sugenda viduryje žiemos, o finansinė situacija neleidžia staiga įsigyti naujos sistemos. Tačiau net ir tokiais atvejais būtina suprasti, kad tai yra laikinas sprendimas. Ilgalaikėje perspektyvoje naujas, efektyvus ir garantiją turintis katilas visada atsipirks per mažesnes kuro sąnaudas, ramybę ir komfortą namuose. Taupymas inžinerinėms sistemoms, kurios yra namo „širdis”, dažniausiai baigiasi dvigubomis išlaidomis.
