Radiatoriaus keitimas ar naujo montavimas namuose yra vienas iš tų darbų, kurį daugelis namų savininkų linkę patikėti profesionalams. Tačiau turint bent šiek tiek techninių žinių, reikiamus įrankius ir supratimą apie šildymo sistemos veikimo principus, šį darbą galima atlikti ir savarankiškai. Tai ne tik padeda sutaupyti nemenką pinigų sumą, kurią tektų mokėti santechnikams, bet ir suteikia užtikrintumo jausmą, kad darbas atliktas kruopščiai. Visgi, šildymo sistema yra padidinto pavojaus inžinerinis tinklas – netinkamai sujungti vamzdžiai ar blogai parinktos tarpinės gali lemti avarijas, užlietas patalpas ir sugadintą turtą. Todėl prieš imantis veržliarakčio, būtina nuodugniai susipažinti su teorine dalimi, pasirinkti tinkamą prijungimo schemą ir žinoti, kokių klaidų vengti.
Radiatorių tipai ir jų įtaka montavimui
Prieš pradedant bet kokius montavimo darbus, svarbu suprasti, kokio tipo radiatorių ketinate montuoti. Skirtingos medžiagos ir konstrukcijos reikalauja specifinio požiūrio į tvirtinimą ir sujungimą. Šiuolaikinėje rinkoje dominuoja trys pagrindiniai tipai, kurių kiekvienas turi savo niuansus.
- Plieniniai paneliniai radiatoriai: Tai populiariausias pasirinkimas dėl gero kainos ir kokybės santykio bei estetinės išvaizdos. Jie dažniausiai turi gamykliškai numatytas prijungimo vietas (šoninį arba apatinį). Montuojant šiuos radiatorius, ypač svarbu nepažeisti jų emalio dangos, nes plienas yra jautrus korozijai.
- Aliuminiai radiatoriai: Lengvi, pasižymintys puikiu šilumos laidumu ir greitai įšylantys. Jie yra sekcijiniai, todėl galima reguliuoti jų ilgį ir galią. Tačiau montuojant aliuminius radiatorius, privaloma vengti tiesioginio kontakto su variniais vamzdžiais be specialių perėjimų, kad neįvyktų elektrocheminė korozija.
- Bimetaliniai radiatoriai: Išoriškai panašūs į aliuminius, tačiau jų viduje yra plieniniai vamzdeliai. Jie atlaiko didesnį slėgį ir yra idealus pasirinkimas daugiabučiams namams, kur centrinio šildymo sistemoje gali pasitaikyti hidraulinių smūgių. Jų montavimas reikalauja tvirtesnių laikiklių dėl didesnio svorio.
Svarbiausios prijungimo schemos
Radiatoriaus efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo to, kaip prie jo prijungiami karšto vandens padavimo ir grįžtamojo srauto vamzdžiai. Net brangiausias radiatorius nešildys gerai, jei pasirinksite netinkamą schemą. Išskiriami trys pagrindiniai būdai:
1. Įstrižinis prijungimas
Tai pats efektyviausias būdas, leidžiantis išnaudoti 95–99% radiatoriaus galios. Karšto vandens padavimas jungiamas viršuje vienoje pusėje, o grįžtamasis vamzdis – apačioje priešingoje pusėje. Šis metodas yra idealus ilgiems radiatoriams (daugiau nei 12 sekcijų arba ilgesniems nei 1 metras), nes užtikrina tolygų viso prietaiso įšilimą.
2. Šoninis (vienpusis) prijungimas
Tai standartinis sprendimas daugelyje daugiabučių namų. Tiek padavimo, tiek grįžtamo srauto vamzdžiai jungiami toje pačioje radiatoriaus pusėje (padavimas – viršuje, grįžimas – apačioje). Šis būdas efektyvus trumpiems radiatoriams. Jei radiatorius ilgas, galinė jo dalis gali šilti prasčiau, todėl bendras efektyvumas gali būti apie 90–95%.
3. Apatinis prijungimas
Dažniausiai naudojamas naujos statybos namuose arba renovuojant sistemas, kai vamzdžiai slepiami grindyse. Nors tai atrodo estetiškai, nes vamzdžių beveik nesimato, šiluminis efektyvumas gali būti šiek tiek mažesnis nei įstrižinio prijungimo atveju. Svarbu atkreipti dėmesį, kad plieniniai radiatoriai su apatiniu prijungimu dažnai turi integruotą termostatinį vožtuvą.
Montavimo vietos parinkimas ir atstumai
Viena dažniausiai daromų klaidų – netinkamas radiatoriaus pozicionavimas. Radiatorius veikia konvekcijos principu: jis šildo orą, kuris kyla į viršų, taip sukurdamas oro cirkuliaciją patalpoje. Jei užblokuosite oro srautus, patalpa šils netolygiai. Būtina laikytis šių griežtų atstumų:
- Atstumas nuo grindų: Rekomenduojama palikti 10–12 cm tarpą. Jei radiatorius bus per žemai, apsunkinsite oro pritekėjimą iš apačios ir bus sunku valyti dulkes. Jei per aukštai – apatinė patalpos dalis liks šalta.
- Atstumas nuo palangės: Tarp radiatoriaus viršaus ir palangės turi būti bent 10 cm tarpas. Tai būtina, kad šiltas oras galėtų laisvai kilti į viršų ir sudaryti „šiluminę užuolaidą” langui, apsaugančią nuo šalčio ir kondensato kaupimosi ant stiklo.
- Atstumas nuo sienos: Tarp radiatoriaus galinės sienelės ir sienos turėtų būti 2–5 cm tarpas. Jei prietaisą priglausite prie pat sienos, šiluma bus eikvojama sienos šildymui, o ne oro konvekcijai.
Reikalingi įrankiai ir sandarinimo medžiagos
Sėkmingam darbui atlikti jums prireiks specifinio inventoriaus. Nerekomenduojama naudoti netinkamų įrankių (pavyzdžiui, replių vietoje veržliarakčio), nes galite sugadinti chromuotus paviršius ar veržles.
Jums reikės:
- Reguliuojamų santechninių raktų (vadinamųjų „švediško” rakto) ir tinkamo dydžio veržliarakčių.
- Gręžtuvo su smūgine funkcija (laikiklių tvirtinimui prie sienos).
- Gulsčiuko (labai svarbu radiatorių pakabinti lygiai).
- Oro išleidimo raktelio (arba atsuktuvo, priklausomai nuo modelio).
- Sandarinimo medžiagų.
Kalbant apie sandarinimą, profesionalai vis dar pirmenybę teikia linams (pakuloms) su specialia sandarinimo pasta. Tai patikimiausias būdas srieginiams sujungimams šildymo sistemose. Teflono juostelė arba siūlas taip pat gali būti naudojami, tačiau jie reikalauja daugiau įgūdžių ir neleidžia koreguoti sujungimo (pasukus atgal, sandarumas gali būti pažeistas), o linai leidžia minimalias korekcijas.
Žingsnis po žingsnio: montavimo eiga
Kai visi matavimai atlikti ir įrankiai paruošti, galima pradėti patį procesą. Svarbu neskubėti ir kiekvieną etapą atlikti nuosekliai.
1. Sistemos paruošimas
Pirmiausia būtina išjungti šildymo sistemos cirkuliaciją ir išleisti vandenį iš stovo arba konkrečios atšakos. Daugiabučiuose tai reikia derinti su namo administratoriumi.
2. Laikiklių montavimas
Pagal išmatuotus atstumus ant sienos pasižymėkite laikiklių vietas. Naudodami gulsčiuką įsitikinkite, kad žymos yra horizontalioje linijoje. Išgręžkite skyles, įstatykite kaiščius ir prisukite laikiklius. Tvirtai patikrinkite, ar jie nejuda – radiatorius su vandeniu sveria nemažai.
3. Radiatoriaus paruošimas
Prieš kabindami radiatorių, susukite į jį reikiamus kamščius (futingus). Viename viršutiniame kampe būtinai montuojamas Majevskio kranelis (oro išleidimo vožtuvas), o nenaudojamos angos uždengiamos aklėmis. Svarbu nepamiršti uždėti rutulinių ventilių arba termostatinių vožtuvų ant padavimo ir grįžimo angų – tai leis ateityje nuimti radiatorių neišleidžiant vandens iš visos sistemos.
4. Prijungimas ir sandarinimas
Pakabinkite radiatorių ant laikiklių. Dabar svarbiausia dalis – vamzdžių prijungimas. Sriegius apvyniokite linais (pagal laikrodžio rodyklę) ir patepkite pasta. Veržkite tvirtai, bet nepersistenkite, kad nesutrūktų jungiamosios detalės, ypač jei jos pagamintos iš žalvario ar bronzos.
Dažniausiai pasitaikančios klaidos
Net ir laikantis instrukcijų, pasitaiko klaidų, kurios vėliau brangiai kainuoja. Štai ką daro daugelis pradedančiųjų:
- Radiatoriaus uždengimas aklinomis dekoratyvinėmis grotelėmis: Tai gali sumažinti šilumos atidavimą net iki 40%. Radiatorius turi „kvėpuoti”.
- Termostatinės galvos montavimas vertikaliai: Jei termostatinė galva stovi vertikaliai, ji kyla į paties vamzdžio šilumos srautą ir „galvoja”, kad kambaryje jau karšta, todėl uždaro vožtuvą, nors kambarys dar šaltas. Ji turi būti montuojama horizontaliai.
- Apvado (baypass) neįrengimas vienvamzdėje sistemoje: Jei gyvenate daugiabutyje su vienvamzde sistema ir sumontuojate termostatą be apvado, užsukę savo radiatorių, nutrauksite šilumos tiekimą visiems kaimynams.
- Netinkamas metalų derinimas: Kaip minėta anksčiau, vario ir aliuminio tiesioginis sujungimas sukelia greitą koroziją. Būtina naudoti chromuotus perėjimus ar plastikines tarpines.
DUK: Dažniausiai užduodami klausimai
Ar galima keisti radiatorių šildymo sezono metu?
Techniškai tai įmanoma, jei jūsų sistema turi uždarymo ventilius prieš radiatorių. Jei ne – tuomet būtina išleisti vandenį iš sistemos, o tai šildymo sezono metu daugiabučiuose dažniausiai draudžiama arba kainuoja papildomai, be to, sukelia nepatogumų kaimynams.
Kiek sekcijų radiatoriaus man reikia?
Supaprastinta taisyklė: 100 vatų galios vienam kvadratiniam metrui (esant standartinėms luboms iki 2,7 m). Jei kambarys yra 15 kv. m, jums reikia apie 1500 W galios radiatoriaus. Tačiau reikia atsižvelgti į namo izoliaciją, langų skaičių ir tai, ar kambarys yra kampinis.
Ką daryti, jei radiatorius šyla netolygiai (viršus karštas, apačia šalta)?
Tai dažniausiai rodo, kad sistemoje yra oro arba srautas per silpnas. Pirmiausia pabandykite nuorinti radiatorių per Majevskio kranelį. Jei tai nepadeda, gali būti, kad užsikimšęs pats radiatorius arba netinkamai subalansuota sistema.
Ar galiu naudoti antifrizą šildymo sistemoje?
Privačiuose namuose – taip, bet reikia rinktis specialų šildymo sistemoms skirtą skystį (propilenglikolio pagrindu). Automobilinis antifrizas yra nuodingas ir gali pakenkti guminėms tarpinėms bei radiatoriams. Daugiabučiuose naudoti antifrizą griežtai draudžiama.
Eksploatacija ir nuorinimas po prijungimo
Sėkmingai sumontavus radiatorių ir sujungus visus vamzdžius, darbas dar nėra baigtas. Paskutinis ir kritinis etapas yra sistemos užpildymas ir paleidimas. Vandenį į sistemą reikia leisti pamažu, kad staigus slėgio pokytis nesukeltų hidraulinio smūgio. Tuo pat metu būtina atidaryti Majevskio kranelį ir laikyti jį atvirą tol, kol pradės bėgti vanduo be oro burbuliukų. Rekomenduojama po indeliu laikyti skudurėlį.
Pirmosiomis dienomis po sistemos paleidimo stebėkite sujungimų vietas. Kartais, metalui įšilus ir išsiplėtus, gali atsirasti mikroskopinių pratekėjimų, kuriuos reikia nedelsiant pašalinti šiek tiek paveržiant jungtis. Taip pat verta atminti, kad orą iš sistemos gali tekti išleisti kelis kartus per pirmąsias savaites, kol sistema visiškai nusistovės. Reguliari radiatorių priežiūra, dulkių valymas (ypač iš vidinių plokštelių) užtikrins maksimalų šilumos atidavimą ir ilgą tarnavimo laiką.
