Prasidėjus šildymo sezonui, daugelis gyventojų su nerimu laukia pirmųjų sąskaitų, tačiau retai susimąsto, kad dalį pinigų jie tiesiog „išleidžia per kaminą” dėl neteisingo elgesio su pačia paprasčiausia namų įranga. Nors modernūs radiatoriai su termostatinėmis galvutėmis (reguliatoriais) yra įrengti daugumoje renovuotų daugiabučių ir naujų namų, stebėtina, kaip mažai žmonių supranta jų veikimo principą. Dažnas vis dar vadovaujasi intuicija, galvodamas, kad didesnis skaičius reiškia greitesnį šilumos antplūdį, arba kad visiškas radiatoriaus užsukimas dieną padės sutaupyti. Tiesa ta, kad radiatoriaus reguliatorius nėra vandens čiaupas – tai išmanus prietaisas, kuris, jį tinkamai sureguliavus, gali žymiai sumažinti šilumos suvartojimą neaukojant jūsų komforto. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime, kaip iš tikrųjų veikia šis mechanizmas ir kokios nustatymo strategijos padės išlaikyti piniginę pilnesnę.
Ką iš tikrųjų reiškia skaičiai ant termostatinės galvutės?
Viena didžiausių ir dažniausiai pasitaikančių klaidų – manymas, kad skaičiai nuo 1 iki 5 nurodo radiatoriaus „galingumą” arba tai, kaip karštai jis turi plieksti. Iš tiesų, termostatinė galvutė veikia visiškai kitu principu. Jos viduje esantis jautrus elementas reaguoja į kambario oro temperatūrą, o ne į vandens temperatūrą sistemoje. Skaičiai ant rankenėlės atitinka konkrečią tikslinę kambario temperatūrą, kurią prietaisas stengsis palaikyti.
Štai ką dažniausiai reiškia standartinis žymėjimas (gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo gamintojo):
- * (Snaigė): Tai nėra visiškas išjungimas. Tai apsauga nuo užšalimo. Radiatorius įsijungs tik tada, jei temperatūra kambaryje nukris iki maždaug 6–7 °C. Tai skirta ilgam laikui paliekant namus žiemą, kad nesprogtų vamzdžiai.
- 1 padala: Atitinka maždaug 12–13 °C. Toks nustatymas tinkamas laiptinėms, sandėliukams ar rūsio patalpoms, kuriose nuolat nebūnate.
- 2 padala: Atitinka maždaug 16–17 °C. Tai ideali temperatūra miegamajam (daugeliui žmonių), koridoriui arba kambariams, kurie retai naudojami.
- 3 padala: Tai yra „auksinis standartas”. Ši padala atitinka maždaug 20–21 °C, kas laikoma komfortiška temperatūra svetainei, vaikų kambariui ar darbo vietai. Dauguma gamintojų rekomenduoja būtent šią poziciją kaip bazinę.
- 4 padala: Atitinka maždaug 24 °C. Tokia šiluma rekomenduojama tik vonios kambariams arba žmonėms, kurie yra itin jautrūs šalčiui. Tačiau kiekvienas papildomas laipsnis virš 20 °C padidina sąskaitą apie 6–7 procentais.
- 5 padala: Atitinka 28 °C ar daugiau. Tai praktiškai reiškia, kad radiatorius veiks nesustodamas, nes pasiekti tokią temperatūrą žiemą įprastame bute yra labai sunku. Tai yra pats neekonomiškiausias režimas, kuris retai kada yra būtinas.
Kodėl sukimas „iki penkių” nepadės sušilti greičiau
Įsivaizduokite situaciją: grįžtate namo į vėsų butą ir, norėdami greičiau sušilti, pasukate reguliatorių iki pat galo – ant penkių. Ar kambarys sušils greičiau nei nustačius ant trejeto? Atsakymas vienareikšmis – ne.
Termostatinis vožtuvas veikia kaip vartininkas. Jis arba atidaro karšto vandens srautą, arba jį uždaro. Jei kambaryje yra 15 °C, o jūs nustatote reguliatorių ant 3 (20 °C) arba ant 5 (28 °C), vožtuvas abiem atvejais atsidarys visiškai pilnai. Vanduo tekės maksimaliu srautu tol, kol bus pasiekta nustatyta temperatūra. Skirtumas tik tas, kad nustačius ant 3, vožtuvas užsidarys pasiekus komfortišką lygį, o nustačius ant 5 – radiatorius toliau „kepins”, perkaitindamas kambarį, džiovindamas orą ir švaistydamas jūsų pinigus.
Perkaitintas kambarys ne tik tuština kišenę, bet ir kenkia sveikatai. Sausas oras dirgina kvėpavimo takus, džiūsta oda, tampa sunkiau susikaupti. Todėl geriausia strategija – nustatyti norimą temperatūrą (pvz., ties skaičiumi 3) ir leisti sistemai dirbti savo darbą.
Radiatoriaus aplinka: dažniausios interjero klaidos
Net ir tobulai nustatytas termostatas neveiks korektiškai, jei darysite grubias interjero klaidas. Termostatinė galvutė matuoja temperatūrą toje vietoje, kurioje ji pati yra, t.y., visai šalia radiatoriaus. Jei sudarote kliūtis oro cirkuliacijai, prietaisas „meluos”.
Užuolaidos ir baldai
Jei ilgos, sunkios užuolaidos pilnai uždengia radiatorių ir termostatą, susidaro šilumos „kišenė”. Tarp radiatoriaus ir užuolaidos oras greitai įkaista iki nustatytos ribos (pvz., 20 °C), ir termostatas išjungia šildymą. Tuo tarpu likusi kambario dalis lieka vėsi, nes šiltas oras negali pasklisti. Termostatas „galvoja”, kad darbas atliktas, nors jūs šąlate.
Tas pats galioja ir baldams. Sofa, pristumta prie pat radiatoriaus, veikia kaip izoliacinis skydas. Norint efektyvaus šildymo, radiatorius turi būti atviras, kad oras galėtų laisvai cirkuliuoti – kilti nuo radiatoriaus į viršų ir maišytis su kambario oru.
Netinkama termostato padėtis
Daugumoje atvejų termostatinės galvutės montuojamos horizontaliai. Jei ji sumontuota vertikaliai (nukreipta į viršų), ji pati save šildys kylančiu karštu oru nuo vamzdžio ir išsijungs per anksti. Jei pastebėjote, kad jūsų termostatas sumontuotas vertikaliai, verta pasikonsultuoti su santechniku dėl galimybės sumontuoti kampinį adapterį arba naudoti modelį su išoriniu jutikliu.
Skirtingos zonos – skirtingi poreikiai
Norint maksimaliai sutaupyti, nereikėtų visame bute ar name laikyti vienodos temperatūros. Išmanus zonų valdymas yra raktas į mažesnes sąskaitas. Rekomenduojamas planas:
- Svetainė: Tai zona, kurioje praleidžiama daugiausia laiko sėdint (žiūrint TV, skaitant). Čia rekomenduojama 20–21 °C (padala 3).
- Virtuvė: Čia dažnai veikia orkaitė, viryklė, šaldytuvas, kurie skleidžia papildomą šilumą. Be to, virtuvėje mes dažniau judame. Čia dažnai pakanka 18–19 °C (padala tarp 2 ir 3).
- Miegamasis: Moksliškai įrodyta, kad geriausia miego kokybė pasiekiama vėsesnėje aplinkoje. 16–18 °C yra optimali temperatūra (padala 2). Tai ne tik sveikiau, bet ir leidžia sutaupyti per tas 8 valandas, kai miegate po šilta antklode.
- Vonios kambarys: Čia drėgmė turi greitai išgaruoti, o mums norisi šilumos išlipus iš dušo. Čia priimtina 23–24 °C temperatūra (padala 4).
Šildymo valdymas išeinant iš namų: išjungti ar palikti?
Vienas karščiausių debatų – ar verta sumažinti šildymą išeinant į darbą? Fizikos dėsniai sako, kad pastatas praranda šilumą lėčiau, kai skirtumas tarp vidaus ir lauko temperatūros yra mažesnis. Todėl teoriškai, sumažinus temperatūrą, sutaupoma energijos.
Tačiau yra svarbus niuansas – pastato inercija. Jei gyvenate gerai apšiltintame name, temperatūra per dieną nukris nedaug. Jei pastatas senas, ji gali nukristi drastiškai. Jei visiškai išjungsite šildymą (iki snaigės), vakare sistemai reikės didžiulio kiekio energijos, kad vėl sušildytų ne tik orą, bet ir atšalusias sienas, baldus bei grindis.
Ekspertai rekomenduoja išeinant ilgesniam laikui (darbo dienai) temperatūrą sumažinti ne daugiau kaip 3–4 laipsniais (pvz., nuo 3 iki 2 padalos). Taip sutaupysite energijos, bet sienos neatšals tiek, kad susidarytų rasos taškas (pelėsio rizika) ar būtų sunku greitai atstatyti komfortą vakare. Jei išvykstate savaitgaliui ar atostogų – tuomet galima sumažinti drąsiau, iki 12–15 °C.
Vėdinimo taisyklė „Smūginis metodas”
Paradoksalu, bet žiemą dažnai švaistome šilumą neteisingai vėdindami. Dažna klaida – palikti langą mikroventiliacijos režimu arba „atverstą” ilgam laikui. Taip šviežio oro patenka nedaug, tačiau nuolat aušinamos sienos aplink langą ir pats radiatorius. Termostatas, jausdamas šaltį nuo lango, atsidaro maksimaliai ir bando „šildyti kiemą”.
Teisingas būdas yra smūginis vėdinimas. Prieš vėdinant, rekomenduojama visiškai užsukti termostatinę galvutę (kad ji nepradėtų kaitinti radiatoriaus reaguodama į šaltį). Tuomet plačiai atverkite langus 5–10 minučių. Per šį laiką oras pasikeis, tačiau sienos ir baldai nespės atšalti. Uždarius langą, vėl nustatykite termostatą į norimą padėtį – grynas oras sušils akimirksniu.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Ar verta keisti senas termostatines galvutes į elektronines?
Taip, elektroninės galvutės gali padėti sutaupyti dar daugiau (iki 15–20%). Jos leidžia programuoti šildymą pagal grafiką: pavyzdžiui, automatiškai sumažinti temperatūrą, kai esate darbe, ir pakelti ją likus valandai iki grįžimo. Taip išvengiama žmogiškojo faktoriaus, kai pamirštama prisukti reguliatorių.
Ką daryti, jei radiatorius apačioje šaltas, o viršuje karštas?
Tai dažniausiai yra normalu. Karštas vanduo patenka į viršutinę radiatoriaus dalį, atiduoda šilumą kambariui ir vėsdamas leidžiasi žemyn. Jei kambaryje pasiekta nustatyta temperatūra, vožtuvas užsidaro, ir vandens cirkuliacija sulėtėja, todėl apačia gali būti visiškai vėsi. Susirūpinti reikia tik tada, jei radiatorius viršuje šaltas, o apačioje šiltas, arba jei girdisi burbuliavimas.
Ar galima ant radiatoriaus su termostatu džiovinti rūbus?
Griežtai nerekomenduojama. Uždengus radiatorių šlapiais rūbais, sutrikdoma oro konvekcija ir termostato darbas (jis išsijungs per anksti, nes jaus karštį po rūbais). Be to, tai didina drėgmės lygį kambaryje ir pelėsio riziką. Jei būtinai reikia džiovinti, darykite tai ant atskiro džiovyklės stovo, pastatyto toliau nuo radiatoriaus.
Termostatas skleidžia švilpimo ar kalimo garsą. Ką tai reiškia?
Tai gali reikšti, kad per vožtuvą vanduo teka per dideliu greičiu (sistemos balansavimo problema) arba kad termostatas sumontuotas prieš srovę (sumaišytas paduodamas ir grįžtamas srautas). Jei garsas erzina, verta kreiptis į namo administratorių ar santechniką.
Profilaktika ir sistemos paruošimas
Kad termostatinė galvutė veiktų ilgai ir sklandžiai, jai reikalinga minimali, bet svarbi priežiūra. Pasibaigus šildymo sezonui (pavasarį), rekomenduojama visus termostatus namuose atsukti iki maksimalios padėties (dažniausiai 5). Kodėl tai svarbu? Viduje esantis vožtuvo stiebas, jei visą vasarą bus suspaustas uždarytoje pozicijoje, gali „prilipti” dėl kalkių ir nešvarumų. Atėjus rudeniui ir bandant įjungti šildymą, toks vožtuvas gali neatsidaryti.
Laikydami vožtuvą pilnai atidarytą ne šildymo sezono metu, sumažinate mechanizmo užstrigimo riziką. Taip pat nepamirškite reguliariai nuvalyti dulkių nuo paties radiatoriaus ir termostato plyšių – dulkių sluoksnis veikia kaip izoliatorius ir mažina šilumos atidavimo efektyvumą. Tvarkingas, švarus ir teisingai sureguliuotas šildymo prietaisas yra geriausias būdas užtikrinti jaukius namus be astronominių sąskaitų.
