Šildymo sezonas daugeliui gyventojų asocijuojasi su nerimu dėl augančių sąskaitų, ypač kai kalbama apie elektrinį šildymą. Tačiau technologijos nestovi vietoje, ir šilumos siurbliai oras-oras tapo vienu populiariausių pasirinkimų tiek butuose, tiek nuosavuose namuose ar sodybose. Nors gamintojai reklaminiuose lankstinukuose žada įspūdingą efektyvumą, vartotojams dažniausiai rūpi vienas konkretus klausimas: kiek realiai elektros energijos sunaudos toks įrenginys lietuviškos žiemos sąlygomis? Atsakymas nėra vienareikšmis, nes jam įtaką daro daugybė kintamųjų, tačiau, remiantis inžineriniais skaičiavimais ir vartotojų patirtimi, galima nubrėžti labai aiškias sąnaudų ribas.
Kaip veikia šilumos siurblys ir kodėl jis suvartoja mažiau nei radiatorius?
Norint suprasti elektros sąnaudas, pirmiausia svarbu suvokti esminį skirtumą tarp įprasto elektrinio šildytuvo ir šilumos siurblio. Elektrinis radiatorius veikia paprastu principu: jis tiesiogiai verčia elektros energiją į šilumą santykiu 1:1. Tai reiškia, kad sunaudoję 1 kilovatvalandę (kWh) elektros, gausite lygiai tiek pat šilumos. Tai yra brangiausias įmanomas šildymo būdas.
Tuo tarpu šilumos siurblys oras-oras šilumos negamina – jis ją perkelia. Naudodamas elektros energiją tik kompresoriaus ir ventiliatorių darbui, jis paima šiluminę energiją iš lauko oro (net ir esant minusinei temperatūrai) ir perduoda ją į patalpų vidų. Modernūs įrenginiai gali pasiekti efektyvumo koeficientą, kai sunaudojus 1 kWh elektros, į patalpą atiduodama 3, 4 ar net 5 kWh šilumos. Būtent šis procesas leidžia drastiškai sumažinti sąskaitas.
Nuo ko priklauso realios elektros sąnaudos?
Prieš pereinant prie konkrečių skaičių, būtina įvertinti, kodėl dviejų identiškų namų sąskaitos gali skirtis net dvigubai. Elektros suvartojimą lemia šie pagrindiniai veiksniai:
- Namo šiluminė varža: Tai pats svarbiausias faktorius. A++ klasės name siurblys dirbs minimaliu pajėgumu, tik palaikydamas temperatūrą, o senos statybos, neapšiltintame name jis nuolat veiks maksimaliu režimu, bandydamas kompensuoti šilumos nuostolius per sienas ir langus.
- Lauko temperatūra: Kuo lauke šalčiau, tuo siurbliui sunkiau „surinkti“ šilumą, todėl krenta jo efektyvumas (COP). Prie -20°C elektros sąnaudos bus gerokai didesnės nei prie 0°C.
- Vidaus temperatūros nustatymas: Kiekvienas papildomas laipsnis patalpoje (pvz., šildant iki 23°C vietoje 21°C) gali padidinti sąnaudas apie 5–7 procentus.
- Drėgmės lygis lauke: Esant didelei drėgmei ir temperatūrai apie 0°C, išorinis blokas dažniau apšąla. Įrenginys turi įjungti atitirpinimo (defrost) režimą, kurio metu naudoja elektrą ne šildymui, o ledo tirpinimui.
Realūs skaičiavimai: modeliuojame žiemos mėnesį
Pabandykime paskaičiuoti realias sąnaudas tipiniam scenarijui. Tarkime, turime 50–60 kvadratinių metrų plotą (tai gali būti butas arba pirmas namo aukštas atviroje erdvėje), kurį šildo vienas kokybiškas 3,5–4 kW galios šilumos siurblys oras-oras. Namas yra vidutinio apšiltinimo (B arba C klasė), o palaikoma vidaus temperatūra – 21°C.
Scenarijus A: Švelnus žiemos mėnuo (vidutinė temperatūra 0°C / +2°C)
Tokiu oru šiuolaikinis siurblys veikia labai efektyviai (COP siekia apie 3,5–4,5). Įrenginys retai dirba maksimaliu pajėgumu, dažniausiai tik palaiko temperatūrą.
- Vidutinis momentinis vartojimas: 300–500 vatų (W).
- Darbo laikas: Inverterinis kompresorius veikia nuolat, bet kintama galia.
- Paros suvartojimas: apie 8–10 kWh.
- Mėnesio suvartojimas: apie 240–300 kWh.
Scenarijus B: Šaltas žiemos mėnuo (vidutinė temperatūra -10°C)
Kai temperatūra krenta, šilumos poreikis auga, o siurblio efektyvumas mažėja (COP krenta iki 2,0–2,5).
- Vidutinis momentinis vartojimas: 800–1200 vatų (W).
- Dažnesni atitirpinimo ciklai.
- Paros suvartojimas: apie 20–25 kWh.
- Mėnesio suvartojimas: apie 600–750 kWh.
Jei skaičiuotume vidutinę elektros kainą (tarkime, 0,20–0,25 Eur/kWh), švelnų mėnesį šildymas kainuotų apie 50–75 Eur, o itin šaltą mėnesį kaina galėtų pakilti iki 120–150 Eur. Svarbu pabrėžti, kad tai yra pagrindinio šildymo kaštai. Jei siurblys naudojamas tik kaip papildomas šaltinis šalia kito katilo, sąnaudos bus gerokai mažesnės.
Ką reiškia SCOP ir kodėl neverta aklai tikėti reklama?
Renkantis įrenginį, pirkėjai dažnai mato didelius skaičius, pavyzdžiui, COP 5.0. Tačiau svarbu suprasti techninius parametrus. COP (Coefficient of Performance) parodo momentinį efektyvumą prie tam tikrų sąlygų (dažniausiai +7°C lauke). Tačiau žiemą mums aktualiau, kaip siurblys veikia visą sezoną.
Čia į pagalbą ateina SCOP (Seasonal Coefficient of Performance) – vidutinis sezoninis naudingumo koeficientas. Lietuva priklauso šaltesnio klimato zonai (dažnai žymima Šiaurės Europa arba „Colder” zona techniniuose pasuose).
- Jei įrenginio SCOP mūsų zonai yra 4.0, tai reiškia, kad per visą žiemą vidutiniškai iš 1 kWh elektros gausite 4 kWh šilumos.
- Svarbu: Daugelis pigesnių modelių reklamuoja SCOP reikšmę, skirtą vidutinio klimato zonai (Strasbūrui, Prancūzija), o ne Vilniui. Visada tikrinkite duomenis, skirtus šaltam klimatui.
Kaip sumažinti elektros sąskaitas naudojant šilumos siurblį?
Net ir geriausias įrenginys naudos daug elektros, jei bus naudojamas netinkamai. Štai keletas praktinių patarimų, padėsiančių sutaupyti:
- Nekeitaliokite temperatūros drastiškai. Šilumos siurbliai oras-oras veikia taupiausiai, kai palaiko pastovią temperatūrą. Sumažinti temperatūrą nakčiai ir ryte bandyti greitai prišildyti patalpas dažnai kainuoja daugiau energijos nei pastovus palaikymas, nes ryte siurblys turi veikti „turbo” režimu, kurio efektyvumas yra žemiausias.
- Reguliariai valykite filtrus. Vidinio bloko filtrai kaupia dulkes. Užsikimšęs filtras trukdo oro cirkuliacijai, todėl siurblys turi dirbti smarkiau, kad sušildytų tą patį oro kiekį. Filtrus rekomenduojama plauti kas 2–3 savaites.
- Nenaudokite „Auto“ ventiliatoriaus greičio per šalčius. Esant dideliam šalčiui, geriau nustatyti fiksuotą, didesnį ventiliatoriaus pūtimo greitį. Tai padeda greičiau paskirstyti šilumą ir neleidžia šiltam orui kauptis tik palubėje, kur yra daviklis.
- Teisinga lauko bloko vieta. Užtikrinkite, kad lauko blokas nebūtų užpustytas sniegu ir turėtų gerą oro pritekėjimą.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Žemiau pateikiame atsakymus į klausimus, kurie dažniausiai kyla žmonėms, planuojantiems įsirengti šią sistemą.
Ar šilumos siurblys veiks, kai lauke bus -25°C?
Taip, kokybiški, Šiaurės šalių klimatui pritaikyti siurbliai („Nordic“ modeliai) veikia ir prie -25°C ar net -30°C. Tačiau reikia suprasti, kad prie tokios temperatūros jų efektyvumas krenta (COP gali būti apie 1,5–2,0), o maksimali išvystoma galia sumažėja. Ekstremaliems šalčiams rekomenduojama turėti rezervinį šildymo šaltinį (pvz., elektrinį radiatorių ar židinį), nors daugeliu atveju siurblys susitvarko vienas.
Kodėl išorinis blokas kartais skleidžia keistus garsus ir garuoja?
Tai yra normalus atitirpinimo (defrost) procesas. Žiemą ant lauko bloko šilumokaičio kondensuojasi drėgmė ir virsta šerkšnu ar ledu. Kad siurblys galėtų toliau efektyviai veikti, jis trumpam sustabdo šildymą viduje ir nukreipia šilumą į lauko bloką, kad ištirpdytų ledą. Tuo metu gali pasirodyti garų debesys, girdėtis vandens tekėjimo ar šnypštimo garsai. Tai trunka apie 5–10 minučių.
Ar oras-oras tinka viso namo šildymui, jei yra daug kambarių?
Vienas vidinis blokas geriausiai šildo vieną bendrą erdvę. Jei namas turi daug atskirų kambarių su uždaromis durimis, vienas įrenginys svetainėje nepajėgs tolygiai prišildyti miegamųjų. Tokiu atveju reikia montuoti „Multi-split“ sistemą (vienas lauko blokas ir keli vidiniai) arba kelis atskirus siurblius, arba laikyti vidaus duris atviras.
Kiek laiko tarnauja tokia sistema?
Vidutinis kokybiško šilumos siurblio tarnavimo laikas yra apie 12–15 metų. Reguliari techninė priežiūra (šilumokaičių valymas, freono lygio patikra) gali šį laiką prailginti.
Ilgalaikė perspektyva ir komfortas visus metus
Vertinant elektros sąnaudas, svarbu nepamiršti, kad šilumos siurblys oras-oras yra investicija į komfortą ne tik žiemą, bet ir vasarą. Tas pats įrenginys, kuris žiemą taupiai šildo, vasaros metu veikia kaip efektyvus oro kondicionierius. Nors pradinė investicija su montavimu gali siekti nuo 800 iki 2000 eurų priklausomai nuo modelio, lyginant su tiesioginiu elektriniu šildymu, sistema atsiperka per 2–4 metus.
Didėjant elektros gamybai iš atsinaujinančių šaltinių ir populiarėjant saulės elektrinėms, šildymas elektra (naudojant šilumos siurblius) tampa vienu ekologiškiausių ir ekonomiškai patraukliausių sprendimų. Svarbiausia – teisingai įvertinti savo būsto plotą, izoliaciją ir pasirinkti įrenginį, kurio galios rezervas būtų pakankamas net ir šalčiausiomis žiemos naktimis.
